Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 02 25

Kaip Lietuva priima pabėgėlius: žmonės bijo jiems nuomoti butus, o teikti socialinę paramą neleidžia įstatymai

Klaipėdos socialinės paramos centro darbuotoja atsidūrė aklavietėje – apgyvendinti pabėgėlius trukdo įstatymas, o miestiečiai nenuomoja jiems butų, nes nepagrįstai baiminasi, jog sirams deklaravus gyvenamąją vietą atsiranda galimybė jį pasisavinti. Tokie yra Lietuvos pagalbos pabėgėliams sistemos paradoksai.
Pabėgėliams surengta ekskursija į Vilnių
Asociatyvi iliustracija / „Jie pasirinko Lietuvą“ nuotr.

Pirmadienį prakalbęs apie svarstomą naują pabėgėlių integracijos modelį socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad pabėgėliai tiesiogiai bus integruojami tik tuose miestuose, su kurių savivaldybėmis bus pasiekti susitarimai.

„Noriu pabrėžti, kad prieglobsčio gavėjai bus tiesiogiai apgyvendinami ir integruojami tik tose savivaldybėse, kurios norės ir bus pasirengusios šiai integracijai", – teigė L.Kukuraitis.

Jiems atrodo, kad prisideklaravus iš jų bus galima atimti tą butą. Ir bijo, ir nenori. Sako, kad mes geriau nuomosim tiems, kurių nereikės deklaruoti.

Taip pat žadama, kad sprendimas, ar šis modelis turėtų tapti nauja norma priimant pabėgėlius Lietuvoje, bus priimtas tik įvertinus projekto rezultatus. Verta pažymėti, kad Estija jau kurį laiką sėkmingai apgyvendina pabėgėlius tiesiogiai miestuose, nepaisant vietinių gyventojų susirūpinimo pabėgėlių krize.

Prie sklandesnio pabėgėlių apgyvendinimo Lietuvos miestuose ruošiasi prisidėti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Caritas ir Klaipėdos socialinės paramos centras. 15min teiravosi šių trijų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos partnerių, kaip ruošiamasi įgyvendinti šį projektą jau nuo balandžio mėnesio.

Nenori kaimynų musulmonų

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė aiškino 15min, kad nevyriausybininkai neturi didelio pasirinkimo renkantis miestus, kuriuose būtų apgyvendinti pabėgėliai aplenkiant Ruklą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintarė Guzevičiūtė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintarė Guzevičiūtė

„Mes aiškiai įvardiname Kauną, kuriame turime savo migrantų ir pabėgėlių centrą, ir Klaipėdą, kur pas mus yra stiprus infocentras migrantams. Tai miestai, į kuriuos mes galėtume migrantus kelti, nes paraleliai galime užtikrinti jiems pagalbą ir paslaugų teikimą“, – sakė G.Guzevičiūtė.

Nevyriausybininkė aiškino, kad didžiausia problema, su kuria susiduria pabėgėlių pagalbininkai, vis dėlto nėra jų įdarbinimas. Sunkiausia rasti, kur sirus ir irakiečius apgyvendinti.

„Viena, tai – gajos nuostatos visuomenėje, kurias įrodo ir tyrimai, kad žmonės nenori, kad jų kaimynai būtų užsieniečiai, o ypač – pabėgėliai musulmonai. Antra, būtent pabėgėlių finansinės galimybės už tą butą sumokėti nuomą, nes nuomotojai nori ir avanso, jie tikrai tokių dalykų niekaip negali“, – sakė G.Guzevičiūtė.

Anot G.Guzevičiūtės, sėkmingam projekto įgyvendinimui reikalingas savivaldybių įsitraukimas, kuris numatytas tik vėlesniuose etapuose.

Bėga ne tik dėl didesnių išmokų

Caritas Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė pripažino, kad įkvėpimo naujajam integracijos modeliui semtasi iš kaimynų estų, kuriems pabėgėlių integracija sekasi kur kas geriau nei lietuviams.

Iki metų pabaigos iš Estijos neišvyko nė vienas iš 77 perkeltų pabėgėlių, tuo tarpu iš Lietuvos paspruko 142 pabėgėliai – beveik du trečdaliai iš perkeltų 254 sirų ir irakiečių.

Anot nevyriausybininkės, tokios vakarų Europos šalys, kaip Vokietija ar Belgija, yra patrauklios pabėgėliams ne tik dėl didesnių išmokų ar kitų patrauklesnių galimybių.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ilma Skuodienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ilma Skuodienė

„Vokietijoje yra stipri jų bendruomenė, mokyklos turi stiprią patirtį integruojant vaikus, o Lietuvoje ta patirtis yra minimali. Ir jeigu vaikai kalba tik arabų kalba, tai yra tikrai sudėtinga“, – sakė I.Skuodienė.

Tad kodėl estams sekasi išlaikyti pabėgėlius kur kas geriau nei lietuviams?

Viena iš priežasčių gali būti tai, jog Estijoje visi formalumai baigiami dar prieš migrantui atvykstant į šalį, todėl jis iškart gali apsigyventi valstybės parinktame būste.

Patiems pabėgėliams dėl apgyvendinimo nė nereikia sukti galvos. Sirams ir irakiečiams butus randa Estijos institucijos, taip išvengiant bereikalingos trinties tarp vietinių šeimininkų ir užsieniečių nuomininkų.

Lyg to nebūtų gana, be numatytų išmokų pabėgėliams, už būstą dvejus metus moka Estija, o ne perkelti pabėgėliai.

Tiesa, nepaisant kur kas sėkmingesnės integracijos, praėjusiais metais 64 proc. apklaustų estų įvardino pabėgėlių krizę kaip didesnę grėsmę nei Rusijos agresijos pavojų.

Padėti pabėgėliams trukdo įstatymai?

Naujojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekto partneris uostamiestyje yra Klaipėdos socialinės paramos centras. Tai – biudžetinė įstaiga, kurios darbuotoja teigė 15min, kad padėti pabėgėliams jiems kliudo faktas, jog pabėgėliai – ne klaipėdiečiai.

„Klaipėdoje, matot, apgyvendinti galima tik tada, jei jie yra Klaipėdos miesto gyventojai, tačiau jie nėra <...> ir susidūrėme su tokia didele problema. Parašėme raštą, kad pagal visus nuostatus nėra galimybės – tik Klaipėdos miesto gyventojams, o kol nedeklaruoti, jie nėra gyventojai“, – sakė centro socialinė darbuotoja Karolina Verbickienė.

„Jie pasirinko Lietuvą“ nuotr./Pabėgėliams surengta ekskursija į Vilnių
„Jie pasirinko Lietuvą“ nuotr./Pabėgėliai ekskursijos Vilniuje metu

Socialinė darbuotoja teigė, kad apie tai informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir toliau svarsto, kokį būstą pasiūlyti pabėgėliams.

Kaip ir Kaune, pabėgėliams siūloma įsikurti nakvynės namuose, globos namuose, krizių centro patalpose, nes klaipėdiečiai atsisako nuomoti butus pabėgėliams iš Sirijos ir Irako.

„Žmonės galbūt bijo ir galvoja, kad negalės išdeklaruoti bet kada. Jie patys negali paaiškinti, nes jiems atrodo, kad prisideklaravus iš jų bus galima atimti tą butą. Ir bijo, ir nenori. Sako, kad mes geriau nuomosim tiems, kurių nereikės deklaruoti“, – aiškino K.Verbickienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?