Jungtinė tyrimo grupė
Pirmosios savaitės nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios Lietuvos prokurorams buvo intensyvios. Kaip pasakoja generalinė prokurorė Nida Grunskienė, jau kovo 2 dieną Lietuvos ir Ukrainos prokuratūros pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo – keitimosi informacija ir tarpusavio pagalbos.
„Šiuo metu gal Lietuva daugiau turėtų padėti Ukrainai“, – interviu 15min pripažino N.Grunskienė.
Tiesa, jau iki tol Lietuvos Generalinė prokuratūra buvo pradėjusi ir savo tyrimą. Pirmąją pavasario dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, dėl agresijos ir dėl draudžiamų karo atakų.
„Pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, būtent Lietuvos prokuratūros iniciatyva buvo kreiptasi į Eurojustą (...) prašant, kad būtų suorganizuotas pasitarimas, kuriame dalyvautų ne tik tos šalys, kurios pradėjo ikiteisminius tyrimus – tuo metu buvo Ukraina, Lenkija ir Lietuva – bet, kad į tą pasitarimą būtų pakviesti ir kiti nacionaliniai nariai Eurojuste“, – sakė generalinė prokurorė.
Pasak jos, šis susitikimas įvyko jau kovo 3 dieną ir jame dalyvavo 60 atstovų iš 31 valstybės. Šiame susitikime Ukrainos generalinė prokurorė pristatė savo atliekamą ikiteisminį tyrimą, tą patį padarė ir Lietuva bei Lenkija.
Visos trys šalys susitiko ir atskirai – reikėjo nuspręsti, kaip dirbti kartu ir ką toliau daryti.
„Pradžia buvo tokia ir to pasitarimo metu buvo nuspręsta, kad reikalinga sudaryti jungtinę tyrimo grupę, kad padėtume Ukrainai rinkti įrodymus, kurie būtų pateikti Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Jungtinė tyrimo grupė buvo pasirašyta kovo 25 dieną, tarp trijų šalių“, – sakė generalinė prokurorė.
Lietuvos ir Lenkijos prokurorai vyks į Ukrainą
Jungtinės tyrimų grupės pasitarimai vyksta kiekvieną savaitę ir juose dalyvauja visų, kol kas trijų, šalių atstovai ir Eurojusto atstovas, kuris atliekas grupės koordinatoriaus funkciją.
Kiekviena iš grupės narių renka įrodymus, o Ukraina pradeda ir ikiteisminius tyrimus. Sekmadienį Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pranešė, kad tokių tyrimų jau pradėta 5,6 tūkstančio, juose figūruoja apie 500 Rusijos Vyriausybės ir kariuomenės atstovų.
„Ukraina yra pasidalijusi informacija apie pradėtus savo ikiteisminius tyrimus, kad mes žinotume, kokie ir dėl ko yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kai mes vykdysime žmonių apklausas, mes galėsime tada jau tuos parodymus priskirti prie tam tikrų jų pradėtų ikiteisminių tyrimų“, – jungtinės tyrimo grupės veikimą paaiškino N.Grunskienė.
„Vyksta bendradarbiavimas, šiuo metu kalbama apie tai, kokios pagalbos reikia Ukrainai, ir jau ruošiamasi, kad jungtinės tyrimo grupės nariai vyktų į Ukrainą padėti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ar bent jau dalyvauti juos atliekant“, – pažymėjo ji.
Kol kas tiksli kelionės data nėra žinoma, tačiau pasiruošimas vyksta, patikino generalinė prokurorė.
-
Generalinė prokuratūra siūlo stabdyti tarptautinį bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija
-
Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų
-
Ukrainos generalinė prokurorė: Rusijos vykdoma Mariupolio apgultis – genocidas
-
Lietuva imasi tirti režisieriaus M.Kvedaravičiaus žūtį Mariupolyje, paaiškėjo detalės apie jo atvykimą į Ukrainą
Galutinis tikslas – Haga
Kovo pradžioje ikiteisminius tyrimus buvo pradėjusios tik trys šalys, o šiuo metu jų yra jau 12 ir sprendžiama dėl naujų valstybių prisijungimo prie veikiančios jungtinės tyrimo grupės.
„Kiekviena šalis atlieka savo tyrimus, kiekviena renka savo įrodymus, bet aš manau, kad reikalinga dirbti jungtinėje tyrimo grupėje, kad mes galėtume keistis duomenimis, keistis informacija, o, svarbiausias dalykas, – kad žinotume, kaip surinkti tuos įrodymus, tuos duomenis, kad jie tiktų Tarptautiniam baudžiamajam teismui“, – pabrėžė N.Grunskienė.
Būtent toks ir yra visų ikiteisminių tyrimų galutinis tikslas – perduoti surinktus įrodymus Hagoje veikiančiam teismui, kad šis galėtų vykdyti teisingumą ir nuspręsti dėl kaltųjų atsakomybės.
„Tikrai šalys jungiasi, rodo iniciatyvą, kad taptų jungtinės tyrimo grupės nariais, ir darbas vyksta. Mūsų prokurorai išvykę į Hagą, kur buvo susitikę su Tarptautinio baudžiamojo teismo atstovais, taip pat – Europolo atstovais, buvo aptarta, kaip turi būti renkami įrodymai, kokie jie turi būti, kad teismas juos pripažintų įrodymais“, – pažymėjo generalinė prokurorė.
Hagos teismo prokuroras Karimas Khanas savo tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų jau vykdo ir savarankiškai, be to, anot N.Grunskienės, svarstoma, kad ir jis galėtų prisijungti prie jungtinės tyrimo grupės. Tiesa, čia žodį turi tarti Eurojustas.
Įvairių šalių prokurorai renka visus prieinamus duomenis, apklausinėja žmones, taip pat prašoma pasidalinti filmuota medžiaga ir nuotraukomis, kurios galėtų padėti atskleisti nusikaltimus – tam yra sukurtos specialios interneto svetainės.
Prie Lietuvos Generalinės prokuratūros atliekamo tyrimo yra prijungtas ir tyrimas dėl Mariupolyje žuvusio režisieriaus Manto Kvedaravičiaus mirties. Jis, prokuratūros turimais duomenimis, – kol kas vienintelis lietuvis, kurio gyvybę nusinešė karas Ukrainoje.
„Režisieriaus Manto Kvedaravičiaus kūnas yra pargabentas į Lietuvą ir šiuo metu yra atliekamas teismo medicinos tyrimas. Išvadų kol kas neturime ir žinome, kad greitai jų ir nesulauksime, nes tai yra sudėtingas tyrimas. Duomenų, kad būtų nukentėję daugiau lietuvių ar būtų sugadintas jų turtas, kol kas neturime“, – 15min sakė generalinė prokurorė.
Prokurorai patys vežė paramą į Ukrainą
N.Grunskienė patikino, kad Lietuvos prokurorų bendradarbiavimas ir bendravimas su ukrainiečių kolegomis vyksta kone kasdien, toks jis buvo net ir iki karo pradžios.
„Santykiai taip susiklostė, kad esame priėmę ir ne vieną šeimą iš Ukrainos prokurorų. Taip pat prokurorai ir kiti prokuratūros darbuotojai yra priėmę ir kitus Ukrainos gyventojus, kurie turėjo palikti savo šalį. Galiu pasidžiaugti prokurorais, kurie renka labdarą, kurie rūpinasi tomis šeimomis, kurios atvyko, galbūt ir ne jų namuose gyvena, bet pas kaimynus, pas bendradarbius. Tikrai yra prokurorų, kurie pasiėmė atostogas, sėdo prie automobilio vairo ir vežė labdarą į Ukrainą tam, kad padėtų kenčiantiems žmonėms“, – pasakojo N.Grunskienė.
„Tikrai labai tuo didžiuojuosi, didžiuojuosi tokiais prokuratūros darbuotojais, pačiais prokurorais. Jie tikrai verti padėkos“, – pažymėjo ji.
