Kad lietuviai vis labiau supranta rūšiavimo svarbą, rodo ir skaičiai: Lietuvoje jau ketvirtus metus veikianti užstato sistema pranoksta net pačius geriausius lūkesčius: 2017 ir 2018 metais gyventojai grąžino 92 procentus užstato ženklu pažymėtos taros, šiemet tikimasi surinkti tiek pat.
Ne tik depozito ženklu, bet ir kitas atliekas rūšiuotų ir daugiau žmonių, tačiau to nedaro arba dėl vietos stokos namuose, arba todėl, kad tai yra nepatogu. Juk nesinori nedidelių erdvių apkrauti dėžėmis ar maišais.
Siūlome kelis praktiškus patarimus, kurie padės tvarkyti pasikeitusią buitį.
Naujos funkcinės erdvės
Jau kone kiekvienoje, net ir nedidelėje parduotuvėje, galima grąžinti užstato pakuotes, kiemuose stovi įvairioms atliekoms skirti konteineriai, vadinasi, laikas pokyčiams ir mūsų būstuose.
Patogu, kai šalia virtuvės yra nedidelis sandėliukas arba baldai suprojektuoti taip, kad pagalvota ir apie vietas, kur metamos mišrios atliekos, ir apie grąžintinų pakuočių sandėliavimą, ir apie rūšiavimą. Daugelis baldų gamintojų pateikia pačių inovatyviausių ir patogiausių sprendimų, tokių kaip įmontuojamos šiukšliadėžės su keliais skyreliais ar organinių atliekų smulkintuvas plovyklėje. Todėl įsirengiantiems ar renovuojantiems namus tereikia pagalvoti apie savo šeimos įpročius ir nutarti, kuris gi siūlomas variantas labiausiai tinka.
Juk paskaičiuota, kad virtuvės spintelėse įrengus stalčius vietoj atidaromų durelių, sutaupoma 10 minučių per dieną, 5 valandos per mėnesį ir 60 valandų per metus.
Tinkamai suprojektuotos atliekų sandėliavimo vietos irgi sutaupo ir erdvę, ir laiką.
Tačiau jei būstas senesnis, jame trūksta erdvės? Juk daugelis net ir gana naujų butų yra suprojektuoti atsižvelgiant į visai kitokį gyvenimo būdą bei vartojimo įpročius.
Todėl daugelis gyventojų susiduria su paprasta buitine situacija – kaupti pakuotes nepatogu, nes nėra joms skirtos vietos.
Tačiau dažniausiai ne vietos trūkumas, bet erdvių suplanavimas yra šios problemos priežastis. Pažvelgus kūrybiškai net ir į pačias mažiausias erdves, galima rasti nemažai praktiškų sprendimų. Tiesa, reikia įvertinti savo šeimos įpročius: vieni perka daug geriamojo ar mineralinio vandens, todėl namuose visada daug pilnų ir tuščių pakuočių, kiti – gėrimus perka labai retai, todėl ir grąžintinų pakuočių jų namuose nedaug. Skiriasi ir negrąžintinų, tačiau rūšiuotinų atliekų kiekiai. Pavyzdžiui, mėgstantys vaisius ir daržoves, dažnai gaminantys maistą namuose sukaupia daugiau maisto atliekų nei valgantys mieste ar perkantys pusfabrikačius.
Siūlome keletą patarimų, kaip pritaikyti savo namus, kad užstato pakuočių kaupimas ir atliekų rūšiavimas būtų patogūs. Galbūt rasite ir sau tinkamą.
Po plautuve – vieta ne tik šiukšlėms
Daugelyje virtuvių šiukšlių dėžės vieta vis dar tradiciškai išlieka po kriaukle, ten paprastai metamos mišrios atliekos.
Reiktų pagalvoti, ar ši vieta tikrai atitinka dabartinio žmogaus įpročius bei poreikius?
Juk tai nėra pati patogiausia vieta mišrioms atliekoms. Viena vertus, šiluma pagreitina organinių medžiagų irimą, kita vertus, nėra patogu dažnai darinėti dureles; metant maisto atliekas tiek durelės, tiek spintelės apačia dažnai ištepamos.
Galbūt patogiau toje nedidelėje erdvėje laikyti valymo priemones arba pastatyti dėžes, į kurias galima mesti švarias popieriaus, plastiko, metalo atliekas arba sandėliuoti grąžintinas pakuotes?
Mišrias atliekas labai patogu mesti į dideles šiukšlių dėžes, kurių yra dabar ir estetiškų, ir patogiai, atsidarančių, turinčių judesio daviklius.
Tiesa, jos užima vietą. Tačiau išsprendžia dvi problemas – gaminant maistą nereikia kaskart darinėti durelių, patogiau išmesti kasdienes atliekas, kartu atsiranda vieta kitoms atliekoms.
Kampinė spintelė
Paprastai tai rečiausiai naudojama spintelė, nors erdvės joje gana nemažai, tačiau pasiekti tolėliau esančius daiktus nėra patogu.
Todėl tai ideali vieta kaupti pakuotes tiems, kurie perka retai ir nedaug. Galima įsigyti patogią dėžę, kuri ten tilptų, ir ten sandėliuoti tarą. Svarbu tik nepamiršti išskalauti pakuotes nuo saldžiųjų ar alkoholinių gėrimų.
Kompostuoti – patogiau, nei tikėjotės
Jei turite bent lopinėlį žemės, kompostavimas gali tapti puikia išeitimi ne tik atsikratyti maisto atliekų. Po poros metų turėsite kokybiško žemės mišinio, kurį galėsite naudoti augalų tręšimui.
Daugybė zero wast gyvenimo būdo šalininkų visame pasaulyje įsirengia kompostavimo vietas net butų terasose. Ir taip sumažina šiukšlių kiekius, o parduotuvėse niekada neperka į plastiką supakuotos žemės, nes turi savos.
Pakabinami krepšiai
Ant virtuvės ar sandėliuko durų, ant sienos ar virtuvės spintelių šonų galima pritvirtinti krepšius, į kuriuos patogu dėti pakuotes.
Namų apyvokos reikmenų parduotuvėse tokių jau galima įsigyti pagamintų iš plastiko, galima pasigaminti ir patiems iš kartoninių dėžių ar pasisiūti.
Balkonas patogu, bet...
Vasarą daugiau išgeriame įvairių gėrimų ar mineralinio vandens. Balkonas atrodo labai patogi vieta kaupti grąžintinas pakuotes. Tačiau būtina jas išskalauti ir sandėliuoti uždengtose dėžėse, jei nenorite privilioti musių ar vapsvų.
Tačiau tai ideali vieta kaupti pakuotes, jei jų jūsų namuose padaugėja tik šiltojo sezono metu ir jei jas perkate gana retai, nes nešioti pakuotes iš virtuvės ar kambario į balkoną pabosta, norisi, kad rūšiuoti būtų patogu ten, kur pakuotės atidaromos.
Dėžė prieškambaryje
Nebūtina sandėliuoti taros virtuvėje. Galbūt galima pastatyti uždengiamą dėžę prieškambaryje? Patogu į ją įdėti maišelį su rankenomis, o dėžę uždengti – ir turėsite patogią vietą, kur galima užmesti rankinę, o sukaupus taros – ją patogu išnešti.
Beje, tokioje dėžėje galima sandėliuoti nebūtinai užstato ženklu pažymėtas pakuotes. Galbūt jūsų šeima taip sandėliuos stiklą, plastiką ar popierių.
Automobilis. Kodėl gi ne?
Šis būdas labai patogus šeimoms, kurios gyvena ne itin dideliuose būstuose, tačiau dažnai automobiliu keliauja apsipirkti. Grąžintinas pakuotes galima kaupti automobilio bagažinėje. Ten pat patogu laikyti ir daugkartinius pirkinių maišelius.
Kiekvieną kartą atvykę į prekybos centrą galėsite grąžinti tarą, o ryte, važiuodami į darbą, pasiimsite tuščias pakuotes. Taip jos niekada neužims namuose vietos.
Tereikia įsigyti patogų, tvirtą krepšį arba lengvą patogią dėžę, kur dėsite ir pirkinius, ir tarą.
Išnaudokite kitas erdves
Nebūtina atliekų kaupti tik virtuvėje. Galima pastatyti šiukšlių dėžę ir vaikų kambariuose ir taip nuo mažens juos mokyti tvarkos.
Priklausomai nuo vaiko amžiaus bei jo pomėgių, tai gali būti nedidelė dėžė su skyreliais skirtingoms atliekoms arba tai gali būti didesnė dėžė, į kurią jis mes grąžintinas pakuotes.
Tvarkydami savo kambarį vaikai išmoks tinkamai rūšiuoti ir atliekas bei pagelbėti buityje.
Mažiau vartoti – mažiau kaupti
Dar vienas patarimas – tiesiog nekaupti atliekų. Susiruošę apsipirkti kiekvieną kartą paimkite tarą ir ją grąžinkite.
Galbūt nebūtina parduotuvėje imti plastikinį maišelį arba pirkti į plastiką supakuotus vaisius? Nepamirškite daugkartinio maišelio. Būkite atidūs prekybos centruose net smulkmenoms, pavyzdžiui, pirkite dantų pastą, neįpakuotą į kartoninę dėžutę, taip savo namuose sumažinsime šiukšlių kiekį.
Kuo mažiau vartojame, tuo mažiau išmetame. Vadinasi, lieka daugiau laiko, erdvės ir pinigų.
Juk kiekviena į šiukšlyną patekusi ir neperdirbta atlieka teršia mūsų aplinką. Ir priešingai, antrinių žaliavų perdirbimas naudingas ne tik gamtai, bet ir ekonomikai. Kaip žinia, maži pokyčiai lemia didelius.
