Apie tai trečiadienį kalbėta Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje, kuriame buvo pristatytas jaunimo problematikos tyrimas – „Jaunimo situacija Lietuvoje: pagrindinės 2010–2020 metų tendencijos“.
Jaunimo reikalų departamento direktorius Jonas Laniauskas, pristatydamas tyrimo rezultatus pažymėjo, kad panašus tyrimas buvo atliktas prieš 10 metų, todėl galime matyti aiškų pokytį.
Pasak jo, tyrimas parodė padidėjusį jaunų žmonių savarankiškumą – daugiau jų nori kurti savo verslą, dažniau gyvena atskirai nuo tėvų, siekia finansinio nepriklausomumo, dažniau pradeda dirbti studijų metu.
„Iš kitos pusės, mes matome, kad mažėja bendruomeniškumo tendencijos, taip pat jaunimo socialinis ratas, jauniems žmonėms sunkiau rasti draugų. Be to, jie turi mažiau draugų, nei prieš 10 metų.
Viena to priežasčių – neįsitraukimas į organizuotą veiklą. Mažėja jaunimo dalyvavimas jaunimo organizacijose, tam tikrais atvejais mažėja žmonių, kurie norėtų savanoriauti“, – dabartines tendencijas pristatė J.Laniauskas.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad jaunimas mažiau vartoja alkoholio, tačiau jį keičia kitais žalingais įpročiais – anksčiau išbando narkotikus, daugiau rūko.
J.Laniausko teigimu, kitas svarbus aspektas – skirtumai tarp savivaldybių.
Kaimiškose vietovėse trūksta ne tik įsidarbinimo galimybių, bet ir jaunimui palankesnių gyvenimo sąlygų – užimtumo, kultūrinių renginių, o tai jaunus žmones, gyvenančius mažuose miesteliuose, skatina mąstyti apie darbą užsienyje arba kituose miestuose.
„Netolygumas tarp miestų ir kaimų yra stiprus. <...> Tam tikrais atvejais jauni žmonės turi skirtingas galimybes skirtingose vietovėse ir regionuose“, – teigė jis. 
Mokyklose suprastėjo pažangumas
Tyrimo duomenys rodo, kad, lyginant dabartinius rezultatus su 2010–2011 metų tyrimo duomenimis, 38 proc. daugiau moksleivių gerai ir labai gerai kontroliuoja įvykius ir geba spręsti problemas.
Mergaitėms juos kontroliuoti yra lengviau nei berniukams. Taip pat šis rodiklis geriau atsispindi mieste.
Tačiau pažangumo rodiklis – prastesnis. Aukščiausiu balu (8,51–10) besimokančių moksleivių skaičius smuko net 20,4 proc., o žemiausiu balu (5–6,5) besimokančių moksleivių skaičius išaugo 16,4 proc.
Mokykloje domėjimasis ateities profesija mažėja. Tačiau domėjimasis ja išauga studijuojant universitete.
„Palyginus 2010–2011 metais gautus duomenis, studentai tikrai daugiau domisi būsimąja profesija. Be to, tikrai sumažėjo studentų, kurie ją nesąmoningai renkasi.
Turbūt reikia atkreipti dėmesį, kad mokykloje jauni žmonės tikrai mažiau domisi profesija, nei prieš 10 metų. Tačiau universitete jauni žmonės labiau tuo domisi“, – komentavo J.Laniauskas.
Sunkiau susiranda draugų
„Didžioji dalis jaunimo laisvalaikį leidžia būdami su draugais ar eidami pasivaikščioti. Pastebėta, kad, lyginant su ankstesnio tyrimo duomenimis, mažiau jaunų žmonių praleidžia laisvalaikį skaitydami knygas, mažiau lankosi naktiniuose klubuose, kavinėse, parduotuvėse“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.
Tačiau laisvalaikio veiklų populiarumui įtakos galėjo turėti COVID-19 pandemija.
Tačiau tyrimas parodė, kad santykių su draugais kokybės rodiklis yra kritęs, sumažėjo ir turimų draugų skaičius – 53,1 proc. jaunimo turi du arba daugiau draugų:
„Taip pat nustatyta, kad jauniems žmonėms vis sunkiau sekasi susirasti naujų draugų. Tarp mieste gyvenančių respondentų šis rodiklis yra aukštesnis.
Socialinio palaikymo rodiklis yra sumažėjęs. Žemiausio socialinio palaikymo sulaukia asmenys, esantys 14–19 m. amžiaus grupėje.“
Mažiau politiškai aktyvūs
Apklausa parodė, kad, lyginant su ankstesnių metų duomenimis, jauni žmonės yra mažiau politiškai aktyvūs.
Ypač žemo politinio / pilietinio aktyvumo yra 14–19 metų jaunuoliai. Kaime toks aktyvumo rodiklis yra žemesnis nei mieste.
Į politiką negatyviai žiūri daugiau jaunuolių nei anksčiau. Mažiau jaunų žmonių įsitraukia ir į asociacijas, nevyriausybinių organizacijų veiklas.
Šio tyrimo duomenimis, tokių yra vos 1 proc.
Pastebėta, kad vis mažiau jaunų žmonių renkasi savanorystę, net 82,9 proc. apklaustųjų niekada nėra dalyvavę savanoriškoje veikloje.
Tačiau, be jokios abejonės, dėl COVID-19 sukeltos pandemijos galimybių dalyvauti tokioje veikloje yra mažiau.
Linkę keisti darbą rečiau
Tyrimo metu pastebėta, kad dirbančiųjų pagal įgytą specialybę rodiklis yra žemas – vos 31 proc. (iš tų, kurie turi specialybę), dirba pagal įgytą specialybę. Tarp jų yra daugiau vyrų, nei moterų.
Be to, mažiau jaunų žmonių ketina keisti darbo vietą, o norintys tai daryti kaip pagrindinę priežastį nurodo netenkinantį darbo užmokestį.
Didesnė apklaustųjų dalis išsakė norą dirbti kitame mieste dėl didesnių galimybių pasirinkti darbą, o užsienyje – dėl didesnio darbo užmokesčio.
Beveik pusė apklaustųjų nurodė, kad užsienyje nedirbtų jokio darbo.
„Jaunimas jau mažiau tiki užsienyje siūlomais gerais atlyginimais ir perspektyvomis. Taip pat tyrimas atskleidžia, kad žmonių, manančių, kad Lietuvoje sunku rasti darbą, dalis krito beveik 33 proc. Gerokai krito respondentų, kuriems iš viso nepavyksta susirasti darbo savo gyvenamojoje vietoje, dalis“, – pažymėjo J.Laniauskas.
Jaunimas jau mažiau tiki užsienyje siūlomais gerais atlyginimais ir perspektyvomis.
Moterys – verslesnės už vyrus
Tyrimas atskleidė, kad mažiau jaunų žmonių gyvena kartu su tėvais, daugiau jų nuomojasi būstą arba perka nuosavą. Su tėvais dažniausiai gyvena 14–19 m. asmenys.
Per laikotarpį nuo ankstesnio tyrimo 12 proc. sumažėjo jaunų žmonių, gyvenančių iš tėvų ar giminių paramos, dalis. Vis daugiau jaunų žmonių gyvena butuose, mažiau namuose.
„Pastebėta, kad daugiau moterų gyvena iš darbo užmokesčio ar draugo pajamų nei vyrai. Vidutinės jaunų žmonių pajamos svyruoja nuo 286 iki 855 Eur per mėnesį“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.
Tyrimas taip pat parodė, kad per 10 metų išaugo verslumo rodiklis. Moterys – verslesnės už vyrus.
„Apie 20 proc. sumažėjo samdomų darbuotojų skaičius. Daugiau žmonių renkasi dirbti sau, turėti savo verslą, individualią veiklą, dirbti savarankiškai. Taip pat apie 13 proc. padidėjo jaunimo, dirbančio ne visą darbo dieną“, – teigė Jaunimo reikalų departamento vadovas.
Tačiau verslumą skatinančiose veiklose mokyklose teko dalyvauti vos 12 proc. respondentų, o 49 proc. respondentų atskleidė, kad žino apie tokias veiklas.
Bendras skolų rodiklis nėra didelis, jauni žmonės neretai negali pasiimti paskolų dėl turimų finansų.
2010–2011 metų tyrimo duomenimis, 8 proc. jaunimo planavo imti paskolą, 2020 metais tokių planų turinčių dalis sumažėjo iki 1,4 proc. Apskritai laikotarpiu tarp dviejų tyrimų 8 proc. išaugo respondentų dalis, kurie neturi jokių paskolų.
Daugiau laiko internete, mažiau judėjimo
Tyrimo duomenys parodė, kad jaunimas vartoja mažiau alkoholio, be to, vyrai suvartoja daugiau nei moterys.
Tačiau vis daugiau jaunų žmonių išbando narkotikus, daugiausiai asmenų, vartojusių narkotikus, priklauso 25–29 m. amžiaus grupei. Be to, padaugėjo rūkančių asmenų.
Taip pat nustatyti pasikeitę interneto vartojimo įpročiai. Lyginant su ankstesnio tyrimo duomenimis, jaunimas gerokai daugiau laiko praleidžia internete.
„Jeigu 2010 metais kas penktas jaunas žmogus tam skirdavo vidutiniškai vieną valandą per dieną, 2020-aisiais tokių buvo tik vos daugiau nei 8 proc. <...> Daugiausiai laiko internete praleido 20–24 metų žmonės. Kur kas daugiau laiko internetui skyrė vyrai nei moterys. 5 valandas ir daugiau internete praleido 24 proc. vyrų ir tik 6 proc. moterų“, – teigė J.Laniauskas.
Jauni žmonės rečiau sportuoja. Be to, trumpėja ir pačios treniruotės laikas.
„Mieste gyvenantys asmenys sportuoja daugiau, nei kaime. Vyrai sportuoja dažniau nei moterys. Nustatyta, kad mažiausiai sportuoja 14–19 m. asmenys“, – parodė jaunimo problematikos tyrimas.
Lytinius santykius pradeda anksčiau
Lyginant su ankstesnio tyrimo duomenimis, jaunų žmonių psichinė savijauta yra pagerėjusi. Pagal tyrimo duomenis, 92 proc. jaunų žmonių turi gerą psichinę savijautą.
2020 metais subjektyvus sveikatos būklės vertinimas pagerėjo 18 proc.
„18 proc. daugiau respondentų jaučiasi labai gerai ir sveikatos sutrikimų neturi. Čia turbūt reikėtų pažymėti, kad tai yra subjektyvus pačių respondentų ir jaunuolių vertinimas, atspindintis, kaip jie vertina savo sveikatos būklę“, – teigė J.Laniauskas.
Tačiau šeimos socialinio palaikymo rodiklis yra sumažėjęs, lyginant su ankstesnio tyrimo duomenimis. Vis mažiau jaunuolių susilaukia aukšto ar labai aukšto palaikymo šeimoje.
Bent vieną pagalbos liniją, pagalbos teikėją žino pusė apklaustųjų, daugiausiai jų yra kreipęsi į jaunimo liniją.
Tyrimas parodė, kad vis daugiau asmenų lytinius santykius pradeda dar būdami nepilnamečiai, mažiau jaunų žmonių naudojasi kontraceptinėmis priemonėmis nuolatos. Taip pat daugiau jaunuolių jas naudoja tik retkarčiais.
Santuokos reikšmė, jaunų žmonių nuomone, yra sumažėjusi, vis daugiau asmenų mano, kad ji nėra reikalinga – norint gyventi kartu, tuoktis nebūtina.
Iš viso tyrime dalyvavo 1552 jauni, 14–29 metų amžiaus žmonės, tyrimo metu gyvenę Lietuvoje.
Apklausa buvo vykdoma 25 Lietuvos savivaldybėse, įtraukiant po dvi ar tris savivaldybes iš kiekvienos apskrities.
Plačiau susipažinti su tyrimu ir jo rezultatais galite – čia.
