Arvydo Pociaus laikais VSD, dabar jau net prezidentės vadinamas „valstybe valstybėje“, turėjo viską – klusnų prezidentą, paslaugų Konstitucijos ir įstatymų aiškintoją – Egidijaus Kūrio pirmininkaujamą – Konstitucinį Teismą, nurodymus klusniai vykdančią Generalinę prokuratūrą. Iki galo nebuvo užvaldytas tik Seimas, po Vytauto Pociūno žūties neatsižvelgiantis į primygtinius patarimus „nesikapstyti po kaulus“. Nesusipratėlius, stojusius saugumiečiams skersai kelio, greitai apromindavo. Puikus pavyzdys – buvusių Seimo pirmininko (2006 04 13–2008 03 31) Viktoro Muntiano ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Algimanto Matulevičiaus istorija.
Kaltinimų neliko
Kauno apygardos teismas šią savaitę turėtų tęsti bylos nagrinėjimą, kurioje buvusiam Seimo pirmininkui V.Muntianui buvo pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo faktine tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos, ir dėl dokumentų klastojimo. Kaltinimai šioje byloje taip pat pateikti buvusiam Kauno apskrities viršininko pavaduotojui Virginijui Vizbarui, buvusiam Kauno miesto vicemerui Antanui Adolfui Balučiui, Kauno verslininkėms Laimai Baranauskienei ir Birutei Jablonskienei. V.Vizbaras kaltinamas kyšio priėmimu ir didelės vertės kyšio priėmimu, verslininkės – didelės vertės kyšio davimu ir dokumentų klastojimu, A.A.Balutis – pagalba duodant kyšį.
Ilgainiui šioje byloje kaltinimų piktnaudžiavimu neliko, tik V.Muntiano pagalba V.Vizbarui organizuojant piktnaudžiavimą. Nebūtų verta ir gilintis, jei ši žiniasklaidos (tiksliau – vieno labai didelio dienraščio ir jo labai mažos televizijos) išreklamuota baudžiamoji byla nebūtų visiškai paraleli politinei ir taip pat nepasibaigusiai bylai.
Ilgainiui šioje byloje kaltinimų piktnaudžiavimu neliko, tik V.Muntiano pagalba V.Vizbarui organizuojant piktnaudžiavimą. Nebūtų verta ir gilintis, jei ši žiniasklaidos (tiksliau – vieno labai didelio dienraščio ir jo labai mažos televizijos) išreklamuota baudžiamoji byla nebūtų visiškai paraleli politinei ir taip pat nepasibaigusiai bylai.
Nors Seimas iki šiol iš VSD neišsireikalauja 12 analitinių pažymų, Seimo NSGK rekomendavo Generalinei prokuratūrai tirti galimą VSD vadovų piktnaudžiavimą tarnyba, kuriant CŽV kalėjimus. Nenuostabu, kad neužteko politinės valios tirti kitus galbūt neteisėtos VSD veiklos epizodus.
Užkliuvo VSD tyrėjai
V.Muntianas pasakoja, kad byloje figūruoja 2007 metų liepos 6 dienos V.Vizbaro pokalbis su „Diametros“ (įmonės, tvarkiusios nuosavybės įteisinimo reikalus) generaliniu direktoriumi, kuriame aiškinama, kad V.Muntianas sumokėjo už projektą 2 tūkst. litų. Ikiteisminio tyrimo subjektas, šiuo atveju tai buvo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), turėdama tuos įrašus, tiksliai žinojo, kad tai ne kyšis, o atsiskaitymas už darbą. Tačiau informacija buvo sąmoningai nutekinta žiniasklaidai tik tam ir tik tada, kai reikėjo sukelti skandalą. Informacija paviešinta praėjus net 9 mėnesiams nuo to laiko, kai STT įrašė pareigūnų pokalbius.
„Ikiteisminio tyrimo subjektas žinojo, kad tai neteisybė. Man pasidarė įdomu, kam viso šito reikėjo, kodėl pakliuvau į tą mėsmalę? Prisiminiau viso reikalo pradžią, pamačiau, kad visiškai sutampa šios istorijos ir susidūrimo su VSD datos“, – pasakoja V.Muntianas.
Reikėtų priminti, kad 2006–2007 metais vyko garsusis VSD veiklos NSGK parlamentinis tyrimas, kurio metu buvo atskleistos valstybininkų sąsajos su įvairiomis verslo grupėmis, sėkmingi bandymai įvesti alternatyvų valstybės valdymą, nepriklausomą nuo rinkimų rezultatų. Tyrimo varikliu tapo NSGK pirmininkas, V.Muntiano Pilietinės demokratijos partijos narys A.Matulevičius, kuris, komiteto vadovo poste pakeitęs Alvydą Sadecką, pateikė siurprizą – parodė principingumą ir užsispyrimą. Valstybininkams tai buvo pati nemaloniausia staigmena. Su A.Matulevičiumi būtų nedelsiant susidorota, bet čia valstybininkams skersai kelio netikėtai išdygo dar vienas užsispyrėlis – V.Muntianas.
V.Muntiano karjeros katastrofa prasidėjo po to, kai 2007 metų kovo 20 dieną į Seimo pirmininką kreipėsi VSD generalinis direktorius A.Pocius su prašymu – atimti leidimą dirbti su slapta informacija iš A.Matulevičiaus.
„Seimo pirmininkui pateiktas motyvuotas teikimas prašant panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija Seimo nariui A.Matulevičiui yra grindžiamas juridiniu faktu, kad A.Matulevičius, pateikdamas informaciją tokiam leidimui gauti, nepaminėjo turėtų ryšių su SSRS KGB darbuotojais. (A.Matulevičius negalėjo nežinoti, kad tokius kontaktus privaloma deklaruoti pildant dokumentus leidimui darbui su įslaptinta informacija gauti.) Vadovaujantis Valstybes ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostata, toks neteisingas informacijos pateikimas yra teisinis pagrindas panaikinti leidimą dirbti su informacija, sudarančia valstybės ir tarnybos paslaptį“, – rašte rašė A.Pocius, kuris pats oficialiai buvo pripažintas priklausęs KGB rezervui. Nors tame pačiame rašte pripažįstama, kad „VSD teigiamai vertina 2007 03 23 Liustracijos komisijos sprendimą, jog išnagrinėtoje medžiagoje nepakako duomenų įrodyti A.Matulevičiaus slapto ir sąmoningo bendradarbiavimo su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis. VSD, susipažinęs su Komisijos išvadomis, pažymi, kad šis sprendimas remiasi vienu pagrindinių teisės principų – nekaltumo prezumpcijos principu“.
Tokią pačią, kaip Liustracijos komisijos, išvadą priėmė ir speciali Seimo kanceliarijos sudaryta komisija.
„Maniau, kad tuo reikalas ir pasibaigs, bet gegužės 5 dieną gavau A.Pociaus raštą, kur jis, nepaisydamas visų telefoninių, žodinių pokalbių, dar kartą prašė atimti leidimą A.Matulevičiui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Leidimas A.Matulevičiui nebuvo panaikintas, – prisimena V.Muntianas. – Koks čia įdomiausias dalykas? Mano pokalbių įrašymų, slaptų pasiklausymų pradžios data sutampa su “diskusijomis„ tarp manęs ir A.Pociaus. Klausytis mano pokalbių pradėta gegužės 4 dieną.“
Klausiamas, ar po telefoninių pokalbių su A.Pociumi būta kokių nors užuominų ar poteksčių, kad atsikračius A.Matulevičiaus viskas būtų buvę gerai, V.Muntianas tvirtino, kad ne vien tuometis VSD vadas troško atsikratyti įkyraus specialiosios tarnybos reikalų tyrinėtojo.
„Mačiau, kad šis asmuo nepageidautinas ir atsikratyti jo norėta Seimo pirmininko rankomis, nes kaip paslapčių subjekto vadovas tokią galimybę turėjau, jei VSD pateikti faktai būtų pasitvirtinę.
Ne tik A.Pocius, visi, su kuriais teko bendrauti tuo metu, tikėjosi to paties rezultato,“ – tvirtina V.Muntianas. Prašomas patikslinti, apie ką kalba, sako: „Turiu omenyje pareigūnus, kurie užėmė tuo metu atitinkamus aukštus postus Lietuvoje.“
Klausiamas, ar po telefoninių pokalbių su A.Pociumi būta kokių nors užuominų ar poteksčių, kad atsikračius A.Matulevičiaus viskas būtų buvę gerai, V.Muntianas tvirtino, kad ne vien tuometis VSD vadas troško atsikratyti įkyraus specialiosios tarnybos reikalų tyrinėtojo.
Kaip čia neprisiminus garsiosios A.Pociaus kalbos Seime 2007 metų kovo 15–ąją, po kurios susigraudinę Seimo nariai net nedrįso atleisti susikompromitavusio VSD šefo: „Šiandien norėčiau padėkoti visiems VSD pareigūnams ir darbuotojams už ryžtą ir kantrybę dirbant kartu. Seimo politikams, Vyriausybei, kurie stengėsi suprasti mūsų problemas. Asmeniškai buvusiam premjerui ir prezidentui Algirdui Brazauskui. Ir ypač prezidentui Valdui Adamkui, kuris buvo ir lieka su mumis sunkiausiomis valandomis, nors ir jam ypač sunku, nes jis žino daugiausia ir turi priimti sprendimus, kurie šiandien yra naudingiausi valstybei.“
„Trys vilkai“ pjovė
V.Muntianas, formaliai užimdamas antrąjį pagal svarbą postą valstybėje, politikoje liko vienas. Arba su A.Matulevičiumi, partijos bičiuliu, kuris taip pat negailėjo tuomečiam Pilietinės demokratijos partijos vadovui kritikos dėl pernelyg atsargios laikysenos VSD tyrimo metu.
Klausiame V.Muntiano, kas turėjo teisę ir galėjo sankcionuoti antrojo pagal svarbą valstybės pareigūno telefoninių pokalbių pasiklausymą, vykdyti prieš jį operatyvinę veiklą? Generalinis prokuroras, aukšto rango teisėjas?
„Esmė nesuprantama ir man. Paprastas pilietis gali pamanyti, jog labai gerai, kad pasiklausė, pagavo aukšto rango kyšininką ir panašiai. Jei tokios nusikalstamos veikos būtų buvusios, turėjusios įtaką valstybės funkcionavimui, konstitucingumui, tai su tokiu požiūriu būtų galima neabejojant sutikti. Tačiau šiuo atveju buvo klausomasi, įrašinėjama, o ta medžiaga, selektyviai atrinkta, sąmoningai nutekinta žiniasklaidai, – teigia V.Muntianas. – Kokybiškus skaitmeninius įrašus darė STT, žinodama, kad Seimo pirmininkas jokio kyšio niekam nedavė. Kas užsakovas – klausimas kitas. Man beveik nekyla abejonių, kad STT buvo veikiama VSD. Politiniai procesai ir “kriminaliniai dalykai„ ėjo paraleliai. Jei nebūtų buvę to sąmoningo informacijos nutekinimo, tai viskas būtų atrodę visai kitaip.“
Dar vienas įdomus dalykas – prie dviejų galingiausių specialiųjų tarnybų prisijungė ir trečioji – Vadovybės apsaugos departamentas (VAD), kurio viena užduočių – saugoti Seimo pirmininką. „Ne vieną kartą man teko išdėstyti savo nepasitenkinimą dėl to, kad kartu su Seimo pirmininku į išvykas vykdavo labai daug transporto priemonių. “Liepos 3 dienos susitikime Kauno apskrities viršininko pavaduotojo kabinete, kiek pavyko išsiaiškinti, esą buvo taikomos specialiosios priemonės, kurios apsaugotų Seimo pirmininko pokalbį nuo pasiklausymo. Tačiau tąkart vyko priešingai – pokalbis buvo įrašomas, – prisimena V.Muntianas. – Tačiau rezultatas bus blogas. Viena, sukompromituotas žmogus, t. y. aš. Veikos yra sugalvotos, o skandalas padarytas selektyviai atrinkus pasiklausymo medžiagą.„
Dar vienas klausimas vis tiek įdomus, kodėl taip juokingai susimauta, kai vyko tokia nuožmi užkulisinė kova? “Nemaniau, kad darau ką nors neleistino. Paprasčiausiai per žmogų norėjau atsiskaityti už atliktą paslaugą. Reikėjo pačiam užsukti į tą įmonę ir jokių klausimų nebūtų kilę. Per tą laiką nė karto nebuvau parduotuvėje, tad nesitikėjau, kad elementarus buitinis klausimas gali tapti tokio skandalo priežastimi, – savo naivumu pats stebisi V.Muntianas. – Žinoma, turint galvoje, kad tik tapus Seimo pirmininku tam tikros grupės reiškė nepasitenkinimą, Seime buvo organizuoti du nepasitikėjimo votumai, reikėjo saugotis. Viešai kalbėjau, kad bus ir trečiasis nepasitikėjimo votumas, nes akivaizdžiai trukdžiau. Tad taip kukliai pats savo oponentams ir padėjau.„
„Kompromatų“ rengimas prieš tuos, kurie netenkina specialiųjų tarnybų, įvaldytas gerai. Tuo metu, kai vyko šitos istorijos, aš to deramai neįvertinau. Deja, tuo metu, kai dirbau Seimo pirmininku, man nepavyko sutikti VSD pareigūno, kuris dirbtų valstybei. Jie tenkino tam tikrų grupių, o ne valstybės interesus“, – karčią patirtį apibendrina V.Muntianas.
12 pažymų „paslaptys“
Jau antros kadencijos Seimo NSGK negali išsireikalauti iš VSD garsiųjų 12 analitinių pažymų. Ar buvusiam Seimo vadovui, nepaisant įvairių peripetijų, santykių aiškinimosi su anuomete VSD vadovybe, jos buvo pateiktos?
Tačiau nuo politikos nutolusiam V.Muntianui iki šiol ramybės neduoda buvęs partijos kolega iš Darbo partijos laikų Viktoras Uspaskichas. Kėdainių žiniasklaida, kontroliuojama dabartinio europarlamentaro, vis dar mėgaujasi istorijomis apie buvusio Seimo pirmininko neva pavogtas lentas ar užgrobtus pastatus.
„Mačiau tas pažymas, šiek tiek su jomis susipažinau, tačiau smalsaujančiuosius tikriausiai nuvilsiu, nes iš esmės jų turinys yra atskleistas įvairiuose rašiniuose, – prisipažįsta V.Muntianas. – Vienintelė ir svarbiausia priežastis, kodėl tų pažymų turinys oficialiai nėra atskleidžiamas, buvo ir yra baimė, kad žmonės tiesiogiai būtų sužinoję, jog Lietuvą bando užvaldyti šešėlinės struktūros. Trimis pagrindiniais kanalais.
Pirma, neformalios žmonių grupės dalyvauja parenkant ir tvirtinant vadovaujančius valstybės kadrus. Antra, bandoma užvaldyti valstybę per “kompromatų" suformavimą tiems, kurie nepasiduota tos grupės įtakai. Trečia, bandoma užvaldyti žiniasklaidą ir formuoti nuomonę per užsakomuosius straipsnius. Tose pažymose pažymėta, kad tam tikri asmenys turėjo įtakos veikti per žiniasklaidą.“ (Šitie dalykai akivaizdžiai matomi ir išviešintuose NSGK apklausų protokoluose, – aut.)
Kam trukdė V.Muntianas? „Tos žmonių grupės atstovai man ne kartą buvo užsiminę, kad Muntianas yra blogas žmogus, nes jam nėra “kompromato". Tas “kompromatas" buvo bandomas daryti – iš pradžių per NKVD, per mano tėvus, vėliau kabintasi prie prasto Seimo darbo organizavimo, galiausiai norėta perimti vadovavimą NSGK ir atiduoti Naujosios sąjungos atstovui“, – svarsto V.Muntianas. Ir prisimena, kaip KGB rezervininkas Antanas Valionis Seimo koridoriuose aiškindavo, kad jei nebus atleistas A.Matulevičius, tai atleis V.Muntianą. Pakartotinai su tokiu pačiu „prašymu“ A.Valionis buvo atslinkęs pas patį V.Muntianą. Gavęs neigiamą atsakymą, A.Valionis drėbė, kad bus sprendžiamas paties Seimo pirmininko „personalinis klausimas“. Jis ir pradėtas „spręsti“, pasirodžius straipsniui viename didžiausių dienraščių, kurio korespondentės tiesiogiai būdavo instruktuojamos VSD vadovo A.Pociaus kabinete.
„Nepaisant informacinės blokados, visų noro kišti galvą į smėlį bei įvaizdį palaikančių reitingų, tempti laiką bus vis sunkiau ir sunkiau, todėl reikia apsidrausti. Tas draudimas yra Seimo pirmininko postas. Reikalingas žmogus, kuris, atsitikus nelaimei, savo krūtine uždengtų ambrazūrą ir neleistų sugriūti visai piramidei. V.Muntianas tam aiškiai netinka. Reikia patikimo, protingo, lojalaus, šiek tiek tuščiagarbio, bet valdomo ir galinčio vykdyti užduotis. Pavyzdžiui, tokio kaip A.Paulauskas, kuris 2004-aisiais savo pagrindinę užduotį – neįleisti į VSD svetimo – kuo puikiausiai atliko (todėl vis dar yra prisimenamas ir pamaloninamas). Ar daug tokių matote?“ – anuo metu rašė politikos apžvalgininkas Artūras Račas. Patikimi rasti – V.Muntianą Seimo pirmininko poste pakeitė Česlovas Juršėnas, A.Matulevičių NSGK vadovo poste – Alvydas Sadeckas.
Viktoro kerštas Viktorui
Išgarsintoje byloje prieš V.Muntianą neliko kaltinimų korupcija. Jei ši byla nebūtų sujungta su kita, tai apskritai nebūtų kuo jį kaltinti. Tačiau nuo politikos nutolusiam V.Muntianui iki šiol ramybės neduoda buvęs partijos kolega iš Darbo partijos laikų Viktoras Uspaskichas. Kėdainių žiniasklaida, kontroliuojama dabartinio europarlamentaro, vis dar mėgaujasi istorijomis apie buvusio Seimo pirmininko neva pavogtas lentas ar užgrobtus pastatus. Buvęs Kėdainių suvirintojas, paties V.Muntiano išvilktas į didžiąją politiką, regis, negali atleisti neištikimybės. Prieš 2008 metų rinkimus pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas V.Muntianui nepaliko jokių šansų prasimušti į Seimą Kėdainiuose. Braižas čia panašus kaip ir istorijoje su tariamu 2 tūkst. litų kyšiu – svarbu mesti įtarimą, o jį nusiplauti praeina daug laiko. Braižas panašus, kurį specialiosios tarnybos naudojo prieš V.Uspaskichą – kol buvo artimas „Dujotekanos“ publikai, buvo neliečiamas, kai stojo skersai kelio Rimandui Stoniui, atsirado informacija apie nusipirktą diplomą.
