Pirkdamas bilietus į renginį, vartotojas su renginio organizatoriumi sudaro sutartį. Pagal Civilinį kodeksą, sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Neįvykęs renginys laikomas sutarties neįvykdymu, ir organizatoriui atsiranda pareiga atlyginti vartotojui jo patirtą žalą.
Neįvykus renginiui ar jį nukėlus, vartotojas, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymu, pirmiausia raštu turi kreiptis į renginio organizatorių – paslaugos teikėją ir išdėstyti savo reikalavimus. Svarbu žinoti, kad vartotojas turi teisę reikalauti grąžinti ne tik už bilietus sumokėtus pinigus, bet ir atlyginti kitas išlaidas, patirtas dėl neįvykusio renginio (pavyzdžiui, kelionės išlaidas, arenos mokesčius, bilietų spausdinimo mokestį).
Jeigu paslaugos teikėjas nesutinka su vartotojo reikalavimais, jis turi per 10 dienų pateikti motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Jei paslaugų teikėjo atsakymo vartotojas nesulaukia arba tas atsakymas jo netenkina, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).
Jei VVTAT, išnagrinėjusi situaciją, priims sprendimą vartotojo naudai, ji kreipsis į renginio organizatorių, nurodydama grąžinti vartotojui už bilietus sumokėtus pinigus iki tam tikro termino. Jei organizatorius į VVTAT kreipimąsi nereaguos, tarnyba kreipsis į teismą.
Taip pat vartotojas, norėdamas atgauti pinigus už bilietus į neįvykusį ar nukeltą renginį ir už kitas su bilieto įsigijimu susijusias paslaugas, gali ir pats kreiptis į teismą.
