Sprendimas dėl Lietuvos karių tarptautinių misijų pratęsimo turėtų būti priimtas parlamento rudens sesijoje. Šį mandatą tvirtinti Seimui turi teikti prezidentas.
„Prieš teikdamas mandatą tvirtinti Seimui Prezidentas svarstys šį klausimą Valstybės gynimo tarybos formate“, – 15min sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Šiuo metu valdžios koridoriuose vis aktyviau svarstoma, ar priimti Prancūzijos kvietimą nusiųsti karius į specialiųjų pajėgų grupę „Takuba“ antiteroristinėje operacijoje „Barkhane“.
Šios pajėgos remia Malio karius, kurie kovoja su islamistų grupuotėmis, susijusiomis su „al Qaeda“ ir „Islamo valstybe".
Idėjos šalininkai teigia, kad tai padėtų Lietuvai užsitikrinti didesnę Prancūzijos paramą Lietuvos saugumui, tačiau kritikai mano, kad misija yra pavojinga, o rizika gali neatsverti naudos.
Prezidentūra iniciatyvą kol kas komentuoja atsargiai.
R.Jasiulionis atkreipė dėmesį, kad ir šiuo metu Lietuva daugiausia karių į tarptautines misijas ir operacijas siunčia būtent Afrikos žemyne.
„Lietuvos indėlis į tarptautinį saugumą dalyvaujant operacijose ir misijose, turint omenyje Lietuvos valstybės ir kariuomenės dydį, jau šiuo metu yra reikšmingas. Visos naujos iniciatyvos ir galimos alternatyvos turi būti kruopščiai įvertintos, sprendimas turi labiausiai atitikti Lietuvos saugumo interesus“, – teigė prezidento atstovas.
Prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus.
Į ją įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Kariuomenės vadovybė kol kas šios misijos perspektyvų nekomentavo, o ekspertai laikosi skirtingų nuomonių.
Politologė Margarita Šešelgytė yra išsakiusi nuomonę, kad misija galėtų būti naudinga tiek siekiant glaudesnių ryšių su Prancūzija, tiek išlaikant aukštą specialiųjų operacijų pajėgų parengtį pasibaigus jų misijai Afganistane.
Karybos ekspertas Deividas Šlekys laikosi priešingos nuomonės – jo teigimu, dėl Lietuvos įsitraukimo į misiją Prancūzija nekeis nuostatų Rusijos atžvilgiu, o rizika būtų didelė, nes šiose operacijose vyksta „teroristinių grupuočių ir veikėjų medžioklė“.
Jis sako, kad Afganistano misijos pabaiga ir kintanti karyba pasaulyje yra puiki proga permąstyti specialiųjų operacijų pajėgų vaidmenį, o „bėgimas į Afriką būtų per skubus“.
Šiuo metu kitoje Jungtinių Tautų misijoje rytinėje Malio dalyje tarnauja apie 40 Lietuvos karių savanorių. Jie atsakingi už apsaugos užtikrinimą karinės bazės teritorijoje.
Be Malio, Lietuvos politikai gali svarstyti ir alternatyvią misiją – karių siuntimą į Rytų Afrikoje esantį Mozambiką. Tai yra buvusi Portugalijos kolonija, šios šalies kariai jau dirba su vietos pajėgomis, kurios taip pat kovoja su islamistais.
