Kalbininkams, išplėtus žodyno normų sąrašą, kai jau laisvai galime sakyti: „domkratas“, „bordiūras“, „kapišonas“ ir taip toliau, nieko ypatingo neatsitiko, Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė lituanistai. Kalba esanti gyva ir nuolat kintanti, tad kalbos prižiūrėtojams tik tenka eiti paskui šią sistemą. Užtat kritikai mano, jog su savo aptakiais sąrašais kalbininkai tik toliau diskredituoja save.
Palangos Senosios gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos, žinomos poetės Elenos Karnauskaitės žodžiais, viskas gerai, kad kalbininkai vejasi kalbą, o ne kalba – kalbininkus. „Kalba yra gyva, ir tokie sąrašai irgi rodo kalbos gyvastį, o jokiu būdu ne nykimą. Tiesa, kartais kalbininkai atsilieka, todėl paprasti vartotojai supyksta“, – sakė mokytoja.
Mes šaipomės iš tų, kurie save vadina kalbininkais, bet iš tikrųjų yra visiški neišmanėliai, beraščiai, dogmatikai.
Pykti yra ko, teigia humoristas Algis Ramanauskas-Greitai, su kolega sukūręs kalbininkų šaržo – kalbajobų personažus. „Aš pats asmeniškai gerbiu kalbininkus, lingvistus – apie juos mes nieko blogo nesakome. Mes šaipomės iš tų, kurie save vadina kalbininkais, bet iš tikrųjų yra visiški neišmanėliai, beraščiai, dogmatikai. Jie patys susipainioję savo voratinklyje, tiesiog pasiklyde vertime, o jūs iš kalbišių norite konkretumo? To nebus! Tarp kalbininkų yra šviesių žmonių, tik bėda, kad kritinę masę sudaro chaltūrščikai ir veltėdžiai – aš palinkėčiau šiam korpusui kuo greičiau susilikviduoti ir susirasti kitus darbus, o kalbėtojams patarčiau nekreipti dėmesio į kalbininkus, nes jie – susikopromitavęs luomas“, – sakė humoristas, dar pasiūlęs surengti moralinį kalbos specialistų „niurnbergą“.
Savo ruožtu kalbininkas Antanas Smetona, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas, priminė, kad jau šimtą metų vieni žodžiai yra priimami, o kiti atmetami, vieni prigyja, kiti ne. „Tad čia nieko naujo ir keisto neįvyko. Žinoma, nieko panašaus negali nutikti su gramatika, sintakse, morfologinėmis formomis, bet šiuo atveju mes kalbame apie leksiką, kuri yra gyvas ir pats paslankiausias bet kurios kalbos lygmuo“, – sakė dekanas.
A.Smetoną papildė Kalbos komisijos bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvilytė, paaiškindama, kodėl po 8 metų radosi toks išplėstas leksikos normų sąrašas: „Tam tikrą laiką tie žodžiai buvo griežčiau vertinami, tiesiog atkreipiant dėmesį, kad yra lietuviškų atitikmenų, ir žiūrėta, kas vyksta vartosenoje, kaip žmonės vartoja tam tikruose stiliuose. Ir paskui tų žodžių vis dėlto prireikia – jie išsikovoja savo pozicijas, todėl vertinimas peržiūrėtas“, – aiškino kalbininkė.
Žinių radijo svetainės lankytojų atsakymai į klausimą „Ar liberalizuodami lietuvių kalbą skatiname jos nykimą?“ pasiskirstė po lygiai: trečdalis mano, kad normų švelninimas kalbai kenkia, kiti – jog tai natūralu, o dar trečdalis respondentų pasirinko variantą, kad problemą kelia ne paskiri žodžiai, o anglų kalbos įtaka.
