Konferenciją pradėjęs parlamentaras Gintaras Songaila kalbėjo, kad lenkų prašymas, o tiksliau – reikalavimas lenkų pavardes leisti rašyti lenkiškai, griautų Lietuvos kultūrą. „Vardas ir pavardė – ne tik žmogaus nuosavybė. Jie reikalingi, kad kiti galėtų ištarti ir taip tą žmogų vadinti – tokiu atveju vardas ir pavardė tampa visos tautos nuosavybe, o kalbos sistema negali būti griaunama“, – teigė G.Songaila.
Jo nuomone, lietuviškų vietovardžių išsaugojimas taip pat svarbi kultūros dalis, o Lenkijos politikai ir visuomenė bendradarbiaudami su Lietuva turėtų galvoti ne tik apie lenkiškumo plėtrą – jie turėtų suvokti, kad Lietuvai labai svarbu išsaugoti savo kultūrą ir kalbą.
Mišrios šeimos pavardę turėtų pasirinkti
Kalbininkas Petras Kniūkšta, apžvelgęs lietuviškų pavardžių ir vardų rašybą dokumentuose nuo nepriklausomybės atgavimo iki dabartinių diskusijų, teigė, kad vardų ir pavardžių rašymas dokumentuose – ne tik teisinis, bet ir kalbinis aspektas.
Lietuvoje lenkų kultūra turi geriausias sąlygas pasaulyje, bet jie perlenkė lazdą, – sakė K.Garšva.Taip pat jis pabrėžė, kad reikia atskirti du klausimus – tautinių mažumų Lietuvos piliečių pavardžių rašymą ir užsienio piliečių pavardžių rašymą. „Užsienio piliečių vardai ir pavardės gali ir turi būti rašomi taip, kaip jie rašomi dokumentuose, išduotuose jų kilmės šalyje. Dabar dažniausiai diskutuotinas dalykas – draudimas pavardę rašyti pagal sutuoktinio, reikalavimas būtinai vartoti lietuviškus rašmenis. Moteriai ištekėjus už užsieniečio, į tą pačią pavardę turi teisę ir užsienio šalies, ir Lietuvos piliečiai, vadinasi, nėra juridinio pagindo drausti vieno iš sutuoktinių pavardę“, – aiškino kalbininkas. Tačiau jis pabrėžė, kad moters ir vyro pavardžių tapatumas nėra santuokos pagrindas – esą sutuoktiniai turi turėti teisę pasirinkti, kurią pavardę ir kokiais rašmenimis rašyti. Tas pats turėtų galioti ir jų vaikams.
Garšva: patirsime milijoninių nuostolių
Jo kolega, kalbos grynumo saugotojas kalbininkas Kazimieras Garšva teigė, kad nekiltų tiek daug diskusijų dėl pavardžių rašymo, jei ne Lietuvos lenkų rinkimų akcijos aktyvistai. „Lietuvoje lenkų kultūra turi geriausias sąlygas pasaulyje, bet jie perlenkė lazdą. Kalbama ne apie tai, kaip rašyti kai kurias lenkų pavardes, o kaip 4 mln. žmonių pasaulyje, mokančių lietuviškai, rašys kitataučių pavardes. Iš viso bus apie šimtas raidžių abėcėlėje ir bus įnešta didžiulė sumaištis. Reikės keisti dokumentus, tam reikės papildomų pusės milijardo pinigų. Kiekvienas pakeitimas, jei jis nėra būtinas, atneša žalos“, – teigė K.Garšva.
Lietuvos lenkai vis dažniau prašo, kad jų pavardės dokumentuose būtų rašomos lenkiškai, o ne lietuviškai. Tokius prašymus išsakė ir praėjusį mėnesį Lietuvoje su oficialiu vizitu lankęsis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. Jam Valdas Adamkus pažadėjo, kad artimiausiu metu Seimas išspręs šį klausimą. Šiuo metu Seime svarstymo laukia du asmenvardžių rašymą reglamentuojantys projektai.
