Tai numatyta VLKK pateiktoje išvadoje Seimo svarstomam Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektui.
Komisija siūlo straipsnį dėl pavardžių ir vardų rašymo formuluoti taip: Lietuvos piliečių vardai ir pavardės valstybės bei savivaldybių įstaigų išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus tuos atvejus, kai asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai išduodami pagal Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamą dokumento šaltinį, kuriame vardas ir pavardė įrašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.
Naujovių nesiūlo
„Kalbos komisija nesiūlo jokių naujų dalykų, ji seniai laikosi pozicijos, kad tam tikroms kategorijoms Lietuvos piliečių galėtų būti leidžiama asmens dokumentuose turėti vardus ir pavardus, parašytus nelietuviškais rašmenimis“, – pirmadienį BNS sakė VLKK pirmininkės pavaduotoja Jūratė Palionytė.
Anot J.Palionytės, būtent Vardų ir pavardžių įstatyme reikėtų nurodyti, kas galėtų būti patikimais pripažįstamais šaltiniais, kuriais remiantis būtų galima įrašyti pavardę į šiuolaikinį pasą ar asmens tapatybės kortelę.
Ji priminė, kad anksčiau VLKK yra teikusi Seimui išvadą Vardų ir pavardžių įstatymo projektams, kur sakė, kad Lietuvos piliečių, sudariusių santuokas su užsieniečiais, ir jų vaikų asmens dokumentuose pavardės galėtų būti rašomos nelietuviškais rašmenimis.
„Šiam (Valstybinės kalbos konstituciniam) įstatymui mes pasiūlėme apibendrintą formuluotę. Manytume, kad tai yra ne šito įstatymo objektas tiksliai nustatyti“, – teigė J.Palionytė.
Anot jos, būtent Vardų ir pavardžių įstatyme reikėtų nurodyti, kas galėtų būti patikimais pripažįstamais šaltiniais, kuriais remiantis būtų galima įrašyti pavardę į šiuolaikinį pasą ar asmens tapatybės kortelę.
„Mūsų nuomone, jeigu ir šiame įstatyme būtų labai konkrečiai viskas išvardyta, būtų tam tikras įstatymas įstatyme. Bet tai yra diskusijų objektas“, – BNS sakė VLKK vicepirmininkė.
Svarsto projektą
Šiuo metu Seimas svarsto naujos redakcijos Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektą, taip pat du alternatyvius įstatymų projektus dėl originalios pavardžių rašybos asmens dokumentuose. Vienas projektas leistų originalią pavardės rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, alternatyvus – tik papildomame paso lape.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.
Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis.
