Kaip nurodoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pranešime, beveik keturiasdešimt metų Italijoje gyvenančiai B.Žindžiūtei-Michelini skulptūrėlė „Sraigė“ ir diplomas bus įteikti „už lietuvių kalbos puoselėjimą, ilgametę ir nuoseklią lituanistinę veiklą“.
„Pirmiausia nustebau, buvo baisiai netikėta. Paskui labai apsidžiaugiau. Nėra ko slėpti, malonu, kai tavo darbas lieka pastebėtas, kai įvertina, – žinią apie apdovanojimą portalui Pilietybė.lt komentavo B.Žindžiūtė-Michelini. – Esu lituanistė, tad atvažiavusi į Italiją niekuo kitu, išskyrus lituanistika, ir negalėjau užsiimti, nieko kito ir nedariau.“
Paklausta, kokią svarbą turi lietuvių kalbos puoselėjimas už teritorinių Lietuvos ribų, Birutė abejonių neturi: „Tiek, kiek gyva mūsų kalba, tiek bus gyva ir mūsų tauta. Klausimas yra ne kodėl svarbu išlaikyti kalbą, bet kodėl svarbu išsaugoti tautą? Nebus lietuvių kalbos, nebus ir Lietuvos.“
Tiek, kiek gyva mūsų kalba, tiek bus gyva ir mūsų tauta.
Beveik keturis dešimtmečius Italijoje gyvenanti lituanistė pastebi, kad „išvažiavusieji lietuvių kalbą dar labiau vertina, saugo, myli. Tuo tarpu Lietuvoje matau tam tikrą abejingumą lietuvių kalbai saugoti“.
B.Žindžiūtė-Michelini Italijoje apsigyveno 1984 m. ir skyrė daugybę laiko bei energijos įvairiapusei lituanistinei veiklai, siekė supažindinti italus su lietuvių kalba, istorija ir literatūra, o lietuvius – su Italijoje išleistais svarbiais lituanistikos šaltiniais.
1986 m. ji pradėjo dėstyti lietuvių kalbos kursą Milano katalikiškame universitete, o 2005 m. Parmos universitete pradėjo tai, ko Italijos universitetuose iki šiol nebuvo – pirmąjį savarankišką lietuvių kalbos kursą.
Birutė lietuvių kalbos išmokė kelis šimtus italų filologų, parengė reikšmingų lietuvių kalbos žodynų, lietuvių kalbos gramatiką. Nuo 1989 m. buvo lietuvių teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus (1952–2018) vertėja Italijoje, dalyvavo organizuojant jo kūrybos pristatymą bei teatro festivalius Italijoje. Šie darbai pelnė pasaulinį scenos meno profesionalų pripažinimą, puoselėjo Lietuvos, kaip pasaulio teatro elito valstybės, vardą.
Birutė pradėjo tai, ko Italijos universitetuose iki šiol nebuvo – pirmąjį savarankišką lietuvių kalbos kursą.
B.Žindžiūtės-Michelini ir jos vyro italų kalbininko, baltisto Guido Michelini (1951–2020) kvietimu Parmos universitete paskaitas apie lietuvių kalbą, literatūrą, folklorą skaitė gausus būrys Lietuvos universitetų dėstytojų.
„Žinią apie apdovanojimą parodžiau dukrai. Ji perskaitė ir sako: „Kaip džiaugiasi tėvelis“. Guido atidavė visą gyvenimą lietuvių kalbai, jis tikrai džiaugiasi beprotiškai“, – atviravo Birutė.
Menininko Roko Dovydėno sukurta kantrų ir nuoseklų darbą bei atkaklų judėjimą į priekį simbolizuojanti „Sraigė“ šiemet bus įteikta dar dviems laureatams. Už lietuvių kalbos puoselėjimą, kultūrinę veiklą ir pastangas plėsti mokinių kultūrinį akiratį ir kūrybingumą apdovanojamas Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos lietuvių ir lotynų kalbos mokytojas ekspertas Vidas Garliauskas. O dvidešimt vieno autoriaus kolektyvui „Sraigė“ bus įteikta už „Aiškinamojo geografijos terminų žodyno“ (2021) parengimą“.
Laureatai bus pagerbti kovo 15 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Lietuvos mokslų akademijos organizuojamame Lietuvių kalbos dienų renginyje Mokslų akademijos salėje.
