„Iš pradžių padaviau 2,40 euro, tačiau ji man atrėžė, kad už tiek kalėdaičių per mažai pinigų duodu. Pasiskolinau iš kolegės dar 50 euro centų, nes daugiau grynųjų neturėjau, tai jai vis vien neužteko. Burbėjo toliau. Likau nustebusi. Maniau, jog tai turėtų būti auka pagal žmogaus išgales, o ne nustatytas mokestis. Dabar jau supratau, kad tai yra paprasčiausias verslas“, – rėžė bažnyčios tarnais nusivylusi kaunietė.
Dar labiau ji nustebo, kai grįžusi į namus, vietoj 8 didelių kalėdaičių suskaičiavo tik 6.
„Nors gyvenu Kaune nuo gimimo, į šią bažnyčią užsukau pirmą kartą. Ir tikrai paskutinį. Tai moteriai linkiu gerų švenčių. Lai tai būna jos sąžinės reikalas“, – patikino besiskundžiančioji.
Išgirdęs metamus kaltinimus, Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos klebonas Vytautas Grigaravičius pabrėžė, jog taip nutikti negalėjo. Kalėdaičius jau trečia savaitė pardavinėja kelios moterys ir jos priima tokią auką, kokią žmogus duoda.
„Visos lėšos, gautos iš kalėdaičių dalybų, yra pajamuojamos, nešamos į kasą. Tai yra griežtai nurodęs daryti vyskupas. Pinigai kunigams ar klebonui neatitenka. Tiesa, saugomės tokių atvejų, kai nori įsigyti penkiolika ar daugiau kalėdaičių. Tuomet kyla įtarimas, jog jie bus perpardavinėjami.
Girdėjau ne vieną istoriją, kaip kažkokie žmonės vaikšto po tikinčiųjų namus ir mūsų bazilikos vardu jiems siūlo už pinigus įsigyti kalėdaičių. Norėdami to išvengti, stengiamės nepardavinėti jų dideliais kiekiais“, – teigė klebonas.
Visos lėšos, gautos iš kalėdaičių dalybų, yra pajamuojamos, nešamos į kasą. Tai yra griežtai nurodęs daryti vyskupas.
Daugelis Lietuvos bažnyčių perka kalėdaičius iš Lenkijos, tačiau į Kristaus Prisikėlimo baziliką, anot V.Grigaravičiaus, jie atkeliauja iš Marijampolės ir yra pagaminti lietuvių rankomis.
„Su kiekvienais metais išdalijame vis mažiau kalėdaičių. Tai tik dar kartą įrodo žmonių skaičiaus mūsų šalyje mažėjimą. Užsakome apie 10 000 jų. Jei lieka – naikiname apliedami vandeniu. Štai pernai iš už kalėdaičius surinktus pinigus bei papildomas aukas įsigijome 14 000 Lt kainavusią Mergelės Marijos statulą“, – pabrėžė klebonas.
Tai, kad iš žmonių priima bet kokią auką, patikino ir kalėdaičius jau beveik dešimtmetį bazilikoje pardavinėjanti Birutė. Pasak moters, būtų griekas elgtis kitaip. Dažniausiai žmonės duoda po eurą ar du. Vienas asmuo paaukojo dešimt eurų, tačiau įsigijo dvidešimt kalėdaičių.
„Girdėjau, kad kaimo vietovėse asmenys vaikšto po namus ir dalija kalėdaičius. Tačiau nieko už tai neima. Girdėjau ir kitokias istorijas: kad mieste ima po eurą už vieną“, – patikino Birutė.
Moters teigimu, šių metų naujovė – spalvoti kalėdaičiai. Įdomu tai, kad geltonos, žalsvos ar rausvos spalvos juos labiau linkę įsigyti vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimas, kad ir kaip bebūtų keista, nori išlaikyti tradicijas ir išsirenka baltus kalėdaičius.
„Kada pradės kepti juodus? Gal kai svieto pabaiga artės“, – šyptelėjo maloniai su žurnalistais bendravusi Birutė.
Bažnyčios tarnautoja net papasakojo istoriją, kaip neseniai vienas vyras pavogė 8 kalėdaičius.
„Pasiėmė jis keturis ir, vaidindamas, kad su kažkuo bendrauja, nuėjo prie laukinių durų, neva paklausti, ar reikia daugiau. Grįžo, pasiėmė dar keturis ir dingo“, – tai, kad nesibodima vogti net ir bažnyčioje, atskleidė Birutė.
