Kai 15min ieškojo pašnekovo Kalėdų laukimo tema, rasti laiko pokalbiui mandagiai atsisakė ne vienas. Ne todėl, kad nenorėtų, tiesiog dienotvarkė sudėliota taip, kad įterpti į ją nenumatytus interviu tampa beveik neįmanoma misija.
Panaši situacija tiek didžiuosiuose miestuose, tiek rajonuose – ten veiklos netrūksta nei vienuoliams, nei kunigams ar vyskupams.
„Renginių ne mažėja, o tik daugėja. Dvasininkams tenka aplankyti daugybę žmonių, jų grafikuose – daugybė įvairių susitikimų. Prieš šventes, šventiniu laikotarpiu stengiamasi nuvykti ir į rečiau lankomas įstaigas – senelių namus, įvairias prieglaudas, kalėjimus, – norisi įnešti vilties spindulėlį ir į tuos namus“, – 15min kalbėjo Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas.
Pasak jo, užimtumo prasme panašus laikotarpis būna ir per gavėnią, kuri trunka ne keturias, o šešias savaites.
„Natūralu, kad laikas prieš didžiąsias metų šventes būna pilnas judesio, kad padaugėja veiklos. Juk, be įvairių susitikimų, vyksta ir pamaldos, rekolekcijos, padaugėja ir išpažinčių, o dar reikia ir naujus pamokslus sugalvoti. Ir nors religine, teologine prasme Velykos yra svarbesnė šventė nei Kalėdos, vis tik gruodis dvasininkams būna intensyviausias“, – pasakojo jis.
D.Chmieliauskas sako, kad nors kiekvieno dvasininko dienotvarkė individuali, bendra tendencija vienoda – jau nuo lapkričio vidurio, ypač provincijose, jaučiasi didesnis krūvis, užimtumas, tenka planuoti daugiau įvairių susitikimų.
„Vieni kalėdojimą pradeda anksčiau, kiti tik gruodį, tačiau apeiti visus parapijiečius reikia laiko. Žinoma, kas nespėja visų, apeina tik dalį – kiekvienas žino savo pajėgumus“, – sakė atstovas.
Tačiau patys kunigai šio laikotarpio per daug nesureikšmina, net ir dideliu darbu nevadina. Esą tai tiesiog laikas, kai padaugėja įvairių susitikimų, o kuo jų daugiau, tuo ir kunigystės prasmę pajusti geriau išeina, juk geros žmonių emocijos sugrįžta su kaupu.
Tuo įsitikinęs ir Vilniaus Šv. Juozapo parapijos klebonas Ričardas Doveika. Pasak jo, nors veiklos prieš šventes padaugėja, prieškalėdinis laikotarpis toks ir turi būti, susikaupimo laikotarpiu ne vienas iš naujo atranda tikėjimą, bažnyčią, ryšį su dvasiniu pasauliu.
„Nėra nieko išskirtinio, tai ta pati sielovada, kuri tiesiog įtraukia daugiau žmonių. Tačiau kai supranti, kad tie susitikimai reikalingi, kad jie suteikia džiaugsmo... tai kunigui suteikia didelės vidinės motyvacijos. Kai bendraudamas su žmonėmis prisilieti prie jų džiaugsmų ir rūpesčių, kai jauti, kad esi reikalingas – tai didžiausias džiaugsmas kiekvienam kunigui“, – 15min kalbėjo R.Doveika.
Klebonas džiaugiasi, kad besilankančių bažnyčioje nemažėja, o tie, kurie peržengia maldos namų slenkstį, daro tai sąmoningai, niekieno neverčiami.
„Lenkiu galvą prieš tuos, kurie čia ateina ieškoti, kurie stengiasi kažką atrasti, nori būti pastebėti, rasti bendraminčių – galbūt tai proga padėti žmogui atrasti tai, ko jam pastaraisiais metais trūko labiausiai?“ – svarstė R.Doveika.
Šventiniu laikotarpiu jam tenka aplankyti daugybę ligonių, vaikų namų auklėtinių, taip pat – įvairias bendruomenes. Kunigas pastebi – šiais laikais žmonės skirtingai laukia Kalėdų. Vieniems, kaip pats sako, jos ateina, o kitiems – įvyksta. O tai – dvi skirtingos sąvokos.
„Yra žmonių, kurie Kalėdas švenčia be pagrindinio dėmesio centro – be Dievo. Jiems užtenka Kalėdų kaip gražios, grakščios žiemos šventės. Šventės, kurioje – iškilmingi kalėdiniai pietūs, Kalėdų Senelis su dovanomis, kurios nebestebina, o tampa užsakymų priėmimu.
Tačiau yra žmonių, kurie leidžia, kad šventės įvyktų. Kalėdos jiems – tikėjimo diena, gyvybės diena. Todėl per advento laikotarpį jie paruošia savo širdį: jie gyvena džiaugsme, laukime, prisimena, kas juos domina, kas padeda užlopyti žaizdas, padeda išlikti pirmyn einančiu žmogumi. Mano, kaip ir kitų dvasininkų, misija yra padėti tai pajusti“, – kalbėjo R.Doveika.
