Anot bažnyčios parapijos pirmininko Antano Lukausko, naminius gyvūnus gražios idėjos įgyvendinimui paskolino geradariai. „Ožiuką ir ožkytę mums patikėjo Algimantas Šoblinskas, Kretingos rajone esančios sodybos „Vienkiemis“ savininkas. Avinuką gavome iš Pakutuvėnų. Asilę geranoriškai paskolino Antanas Bosas. Asiliuką Žemaitijoje sunku rasti. Kreipėmės į Klaipėdos rajone esantį „Mini zoo“, bet jie atsisakė, gal išsigando, kad susargdinsim. Bet mes gyvūnus labai globojame, – pasakojo A.Lukauskas. – Asilas visai nebaikštus, pripratęs prie žmonių dėmesio. Ožkytės iš pradžių buvo kiek bailesnės, dabar jau apsiprato.
Avinuką vežėmės surištomis kojomis, tad atvežus prie bažnyčios ir vos paleidus, avinas pamatė daug vaikų ir peršoko tvorą, tai gainiojomės.“ Geru oru gyvuliukai vaikštinėja erdviame aptvare, sningant, siaučiant vėjams ir naktį jie įkurdinami šalia bažnyčios esančioje vadinamojoje krikštykloje. Gyvąją prakartėlę galima pamatyti kiekvieną vakarą, prieš 18 val. mišias. Likus pusvalandžiui iki jų, ties apšviesta prakartėle Kretingos mokyklų ir darželių vaikai gieda giesmes.
Prie bažnyčios įkurdinti gyvuliukai traukte traukia žmones. Būriais jų aplankyti atkeliauja moksleiviai, darželinukai, užklysta ir pavieniai praeiviai. Dauguma atkeliauja nešini gardėsiais. Prie prakartėlės jau kabo užrašas – „nešerti“.
„Juos maitina mūsų darbininkai. Kretingos rajono ūkininkai parūpino maisto – šiaudų, šieno, burokų, miltų, grūdų. Šeriame tris kartus per dieną. Pakabinome lentelę, kad žmonės nešertų, nes dar peršers. Vaikų grupės ateina nešinos lauknešėliais, priimame juos ir vėliau patys šeriame. Turime rūpesčių, tačiau jie labai malonūs. Matau, kiek vaikams suteikia džiaugsmo gyvūnėliai, jie šypsosi, čiauška“, - šypsojosi A.Lukauskas.
Kretingos rajono ūkininkai parūpino maisto – šiaudų, šieno, burokų, miltų, grūdų. Sakė A.Lukauskas.
Jis teigė, kad idėja įkurti gyvą prakartėlę prie bažnyčios buvo puoselėjama jau seniai. Iki šiol tokia prakartėle galėjo pasigirti tik Vilniaus Bernardinų bažnyčia. Anot A.Lukausko, realizuoti šią idėją paskatino Klaipėdos apskrities moterų „Lions“ klubo „Smiltė“ narė Aida Raimonda Pečeliūnienė. Ji savo rankomis pasiūdino drabužius Marijai ir Juozapui.
„Idėja gimė jau seniai, prieš 3-4 metus. Dar organizuojat mugę „Vaikai vaikams“ siūliau daryti prakartėlių projektą. Į procesą galėtų įsitraukti visi – darželinukai, mokyklinukai, senjorai, kad parduotuvėse, bankuose kabėtų ne keli žaisliukai, o prakartėlės, darytos visų miestiečių. Bet niekas tos idėjos nepalaikė. Tačiau šiemet pavasarį pasitaikė puiki proga. O ta proga – pažintis su pranciškonų vienuoliais. Tuomet jie kreipėsi į klubą prašydami padėti surengti „Vilties“ bėgimą. Nuo tada užsimezgė graži draugystė. Idėja buvo padaryti prakartėlę ir su „gyvais“ Marija bei Juozapu, bent jau, kad prieš pat mišias būtų gyvi personažai, tačiau gal kitąmet bus galima tai įgyvendinti. Šiemet sugedo mano siuvimo mašina, nebegalėjau pasiūti dviem personažams rūbų“, – kalbėjo A.R.Pečeliūnienė.
Pasak jos, jei tik aplinkybės leis, kitąmet norėtųsi, kad gyvoje prakartėlėje visus džiugintų piemenėliai, sveikinti ateitų karaliai.
„Juozapas ir Marija sukurti iš manekenų. Juos man parūpino „Lions“ klubo „Smiltė“ prezidentė Vida Ročienė, rado užmestus garaže. Namelį savo lėšomis sutiko padaryti Prano Varkojo įmonė. Taip su draugų pagalba ir gimė visa tai. Rūbus siuvau pati. Užtrukau porą vakarų. Prieš tai ieškojau internete informacijos. Mariją įsivaizdavau kaip karalienę, kuri vilki ne kažkokius medvilninius drabužėlius, o spindi auksu. Jai pasiuvau jūros mėlio spalvos apdarą. Juozapas – rimtas, atsakingas. Manau, tikrai pavyko tinkamai sukurti. Kalėdų rytą ėdžiose atsiras ir kūdikėlis“, – šypsojosi iniciatyvi moteris. Bažnyčiai ji padovanojo ir tris vėliavas, simbolizuojančias pranciškonų įžadus – paklusnumą, neturtą ir skaistumą. Kalėdų rytą jos pasiūtais naujais uždangalais bus papuošti ir altoriai.
„Kitais metais pranciškonų ordinas minės 800 metų gyvavimo sukaktį, tad ta proga Aida mums padovanojo vėliavas. Jos bažnyčiai sukuria riterišką dvasią“, – džiaugėsi vienuolis Benediktas.
