Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, sveikindamas konferencijos dalyvius, akcentavo socialinės reabilitacijos svarbą pataiso įstaigose, problemą dėl nuteistųjų, pakartotinai grįžtančių į įkalinimo įstaigas.
Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtis, siekiant mažinti nuteistųjų skaičių, Teisingumo ministerija inicijuoja įstatymų pakeitimus, skatina resocializacijos procesų efektyvumą.
Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas konferencijoje kalbėjo apie visuomenės saugumo užtikrinimo svarbą, paragino pataisos įstaigų darbuotojus dalytis gerąja patirtimi, kuriant naująjį resocializacijos modelį.
Pranešimą, kurio tema „Resocializacijos veiksniai laisvės atėmimo vietų įstaigose“ pristatė dr. Alfredas Kiškis, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto docentas, „Teisė ir penitencinė veikla“ studijų programos vadovas.
Jo nuomone, šiuo metu pastebimas akivaizdus pataisos įstaigų progresas, keičiant įstaigų veiklos modelius ir prioritetą skiriant resocializacijai bei įtraukiant akademinę bendruomenę, visuomenę, darbuotojus.
Resocializacijos temą jis pristatė per darbo ir mokymosi svarbą, kalėjimų atvėrimą, šeimos ryšių atstatymą.
„Įvairiose pasaulio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad žalą visuomenei galima sumažinti, pritaikius įvairias resocializacijos formas, todėl kalėjimų sistemoje svarbiausia, kad visos grandys būtų orientuotos į pagalbą žmogui, norėtų jam padėti, nors ir, galbūt, sunku tikėti daug kartų teistu žmogumi. Konferencijos turinys yra toks, iš kurio gali pasimokyti visi, kurie nori spręsti svarbias problemas, nes praktinės – darbinės užduotys buvo orientuotos į problemos sprendimą, žmonių motyvaciją“, - sako Alfredas Kiškis.
Dr. Rūta Vaičiūnienė, Lietuvos teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, pristatė pranešimą „Socialinės reabilitacijos įgyvendinimui palankios aplinkos kūrimo būtinosios sąlygos“, kurio metu kalbėta apie įrankius, kuriais galima pamatuoti socialinį klimatą pataisos įstaigose.
Ji pristatė gyvenimo įkalinimo įstaigoje kokybės vertinimo aspektus: įtampų minimizavimą bausmės pradžioje, žmogiško darbuotojų elgesio, profesionalumo bei socialinių ryšių palaikymo galimybių svarbą.
Mokslinio tyrimo duomenys dėl nuteistųjų požiūrio į kitus įkalintuosius, nuteistųjų pasitikėjimą darbuotojais, saugumo problemas bus apibendrinti ir panaudoti gerinant resocializacijos procesus įstaigose.
Pranešimas apie dinaminės apsaugos įgyvendinimo trukdžius, kurio metu dr. Rokas Uscila, Lietuvos teisės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas pristatė susirinkusiems nuteistųjų apklausos dėl požiūrio į resocializaciją pirminius rezultatus, paskatino diskusijas apie dinaminės priežiūros procesą pataisos įstaigose, jo tobulinimą.
Skandinavijos šalyse pasitvirtinusi ir Lietuvoje diegiama dinaminė priežiūra – tai nuteistųjų resocializacijos, socialinės pagalbos suimtiesiems ir jų elgesio kontrolės priemonių visuma.
Ji yra orientuota į personalo santykį, grįstą asmeniniu elgesio pavyzdžiu, su įkalintu asmeniu, kai pareigūnai, pažinę nuteistąjį, inicijuoja jo elgesio korekciją teigiama linkme.
„Nuteistųjų resocializacija: sėkmės istorija“, - ši, Vytauto Lamausko, Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus, anksčiau dirbusio Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose, pristatyta tema apie veiksmų visumą, kuria įstaigoje buvo panaikinta subkultūra, sustiprinta darbuotojų motyvacija, sulaukė daugiausiai pozityvių atsiliepimų iš konferencijos dalyvių.
Susirinkusieji kartu nagrinėjo ryšio tarp pareigūnų ir nuteistųjų svarbą, akcentuojant atsakomybės suderinamumą su pozityviu požiūriu į nuteistąjį – ne kaip į kriminalinę asmenybę, bet asmenybę, turinčią riziką nusikalsti.
„Vardan ko dirbame? Šis klausimas ir atsakymas yra svarbūs kiekvienam pataisos įstaigos darbuotojui, kuris turi matyti, stebėti nuteistuosius ir nedelsiant skaldyti negatyvius reiškinius, kilusius dėl nuteistųjų veiksmų“, - akcentavo V. Lamauskas.
Konferencijoje Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Nuteistųjų konsultavimo centro vadovė Raimonda Čižauskaitė pranešime apie socialinių įgūdžių lavinimo programos įgyvendinimą pataisos įstaigose papasakojo apie nevyriausybinių organizacijų teikiamos pagalbos ypatumus.
Nuteistiesiems dažniausiai prireikia individualių socialinių darbuotojų konsultacijų, informacijos apie antstolių veiklą, konfliktinių ir stresinių situacijų valdymą, profesinę integraciją ir socialinę pagalbą.
Darbo grupėse rezultatai parodė, kad pataisos įstaigose yra numatytos nuteistųjų resocializacijai skirtos priemonės, pareigūnai supranta, kad dirba visuomenei naudingą darbą, tačiau yra per mažai specialistų, įgyvendinančių pataisos programas, būtina stiprinti jų motyvaciją, dalytis sėkmės istorijomis, skleisti gerąją patirtį tiek visuomenei, tiek motyvuojant nuteistuosius.
Šis renginys – konferencijų, diskusijų, seminarų ciklo pradžia. Kalėjimų departamentas tęs veiklas, skirtas sujungti pataisos įstaigų resocializacijos specialistų, praktikų, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių ir pačių nuteistųjų iniciatyvas įgyvendinant pažangą resocializacijos procese.
Pataisos įstaigose šiuo metu bausmę atlieka 6 093 asmenų. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, terapija, taikomos ir kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.
