Už įvairius nusikaltimus laisvės netekę asmenys laiko Konstitucijos egzaminą, Panevėžio moterų pataisos namuose kalinčios dailiosios lyties atstovės šiemet dalyvavo televizijos projekte „Chorų karai“, o prieš dešimtmetį visos Lietuvos akivaizdoje varžėsi dėl konkurso „Mis nelaisvė“ karūnos.
Nykią kalinių kasdienybę netrukus praskaidrins ir pastaruoju metu ypač visuomenėje išpopuliarėjęs intelektualinis komandinis žaidimas „Protų mūšis“. Loginio mąstymo ir gausaus žinių bagažo reikalaujančius klausimus kitą ketvirtadienį gliaudys Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iosios valdybos nuteistieji.
Ne visi kalėjime laiką stumia sportuodami – yra labai daug skaitančių, besimokančių. Kaip patys sako – vaikštančių enciklopedijų.
„Smagu, kad sėdėdami belangėje, būdami izoliuoti nuo išorinio pasaulio, kaliniai irgi trokšta patirti tai, ką mes išgyvename laisvėje. „Kvizo“ turnyras – būdas įrodyti, kad nuteistieji treniruoja ne tik raumenis, bet ir galvą. Ne visi kalėjime laiką stumia sportuodami – yra labai daug skaitančių, besimokančių. Kaip patys sako – vaikštančių enciklopedijų“, – savaitraščiui „15 min“ kalbėjo vertėjas, humoristas, dviejų knygų su protų dvikovoms skirtais klausimais ir atsakymais autorius, viktorinas baruose vedantis Paulius Ambrazevičius.
Prieš kelias savaites elektroninio pašto dėžutėje jis rado laišką nuo nepažįstamo vyriškio. Tai buvo pagalbos prašymas: „Norėčiau, kad padėtumėte organizuoti „Protų mūšį“, bet turiu pasakyti vieną dalyką – šiuo metu sėdžiu kalėjime.“
„Nedvejojau nė akimirkos. Iškart pagalvojau, kad tai – puiki iniciatyva, ir sutikau“, – užtikrino 26 metų vaikinas.
Azarto tikrai užteks
Protų kovą kalėjime organizuojantį nuteistąjį P.Ambrazevičius konsultavo dėl žaidimo taisyklių, šiek tiek patarė dėl klausimų formulavimo ir struktūros.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Paulius Ambrazevičius |
„Gavęs krūvą klausimų bandomajam žaidimui, labai nustebau – apie 80 proc. yra labai gerų, kuriuos nors ir dabar būtų galima įtraukti į bet kurią protų dvikovą, vykstančią bet kuriame Lietuvos mieste“, – pasidžiaugė P.Ambrazevičius.
38 klausimai aprėpia pačias įvairiausias sritis: istoriją, geografiją, politiką, meną, maistą, techniką, sveikatą, sportą, mokslą, gamtą, televiziją, muziką, asmenybes. Keli klausimai reikalauja išmanyti net žaislų istoriją, vienas susijęs su nusikalstamu pasauliu. Tiesa, ne Lietuvos.
„Kelis klausimus paredagavau: vieni buvo per sunkūs, kiti – per lengvi. Šiek tiek pakoregavau, kad atitiktų bendrą lygį – azarto tikrai užteks“, – pažadėjo aistringas protų dvikovų organizatorius ir vedėjas.
Šventinis turnyras – rudenį
Turnyro dalyvių registracijos pabaiga numatyta birželio 1 dieną, penktadienį, 10 valandą. Vidurdienį turėtų įvykti burtų traukimas, nustatant klausimų pateikimo komandoms ir atsakinėjimo eiliškumą.
Manoma, kad turnyre dalyvaus šešios komandos, turinčios po keturis narius. Žaidimas įvyks birželio 7-ąją, ketvirtadienį, kolonijos laisvalaikio centre.
„Tai bus tarsi įžanginė kova. Planuojama, kad dar vienas turnyras įvyks Rugsėjo 1-osios proga. Tąkart jį turėčiau vesti aš“, – ateities perspektyvą brėžė P.Ambrazevičius.
Numatoma, kad šventinėje Rugsėjo 1-sios „Protų mūšio“ dvikovoje dalyvaus apie 30 nuteistųjų, plius žiurovai. Šįkart žaidimas turėtų vykti aktų salėje.
Žadama, kad turnyro laimėtojai bus apdovanoti knygomis „Protų dvikova“ su autoriaus P.Ambrazevičiaus autografu. Priedo nugalėtojai gaus ir diplomą.
Gražaus elgesio pamokos
P.Ambrazevičius, susirašinėdamas su „Protų mūšį“ kalėjime inicijuojančiu nuteistuoju, nesiteiravo, už kokį nusikaltimą jis neteko laisvės: „Tačiau, kiek supratau iš vieno laiško, tame nuteistųjų būryje, kuriame vyks turnyras, kali už narkotikų platinimą ir žmogžudystes teisti asmenys.“
Gavęs krūvą klausimų bandomajam žaidimui, labai nustebau – apie 80 proc. yra labai gerų, kuriuos nors ir dabar būtų galima įtraukti į bet kurią protų dvikovą.
Ar bendrauti su tokio masto nusikaltėliais neatrodė rizikinga? „Pasitikiu žmonėmis tol, kol jie parodo, kad negaliu jais pasitikėti. Kol kas tokia filosofija pasiteisino“, – nusijuokė pašnekovas.
Pirmas dalykas, ko jo prašė viktorinos kalėjime organizatorius – peržvelgti žaidimo nuostatus. Juose detaliai aprašomos turnyro taisyklės, atsakymų vertinimo sistema, dalyvių ir žiūrovų pareigos, klausimų uždavimo ir atsakymų pateikimo tvarka.
„Prie nuostatų nagų nekišau – ten viskas labai dalykiška, konkretu ir aišku. Taisyklės aprašomos gana išsamiai, matyt, norint apsidrausti nuo nesusipratimų, – svarstė P.Ambrazevičius. – Pavyzdžiui, atkreipiamas dėmesys, kad komandos pavadinimas ir atributika negali turėti necenzūrinių ar įžeidžiančių žodžių.“
Nuostatuose aptariamos net tokios aplinkybės, kurioms įvykti kalėjime, atrodytų, neturėtų būti net teorinės galimybės. Viename iš punktų nurodoma, kad draudžiama naudotis ryšio ir informacijos kaupimo priemonėmis, knygomis, išankstiniais užrašais, mobiliaisiais telefonais ar kompiuteriais.
Turnyrą stebinčius žiūrovus taisyklės įpareigoja nepalikti šiukšlių ir kitų daiktų auditorijoje. Be to, prašoma gerbti vieniems kitus: neužgaulioti žaidimo organizatorių, klausimų sumanytojų, turnyro dalyvių ir teisėjų.
Vadovybė jau palaimino
„Man daro įspūdį tai, kad „Protų mūšio“ iniciatoriai nėjo lengviausiu keliu, nors galėjo žaidimą parengti pagal mano sudarytų knygų klausimus. Akivaizdu, kad galvoti užduotis jiems taip pat smagu kaip žaisti. Asmeniškai man klausimų galvojimas – irgi bene įdomiausia proceso dalis“, – prisipažino P.Ambrazevičius.
Intelektinė komandinė protų kova Pravieniškių kolonijoje rengiama, siekiant gerinti pataisos namų nuteistųjų laisvalaikio užimtumą ir populiarinti intelektinius komandinius stalo žaidimus.
Kalinių iniciatyvą jau palaimino 3-iosios valdybos vadovybė. „Vadinasi, įkalinimo įstaigose labai daug kas priklauso nuo pačių kalinių iniciatyvos. Geros idėjos sulaukia ir valdžios pritarimo“, – sakė P.Ambrazevičius.
Jei su nuteistaisiais užsimezgęs ryšys nenutrūks, jis neatmeta galimybės kalėjime apsilankyti ne tik su viktorinos klausimais, bet ir su „Humoro klubo“ programa.
Nijolė Martinkevičienė, Kalėjimų departamento Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresnioji inspektorė
„Televizijos projektai „Mis nelaisvė“ ir „Chorų karai“ visuomenėje sulaukė prieštaringo atgarsio: nuo didelio palaikymo iki kategoriško neigimo, bet neginčytinai – išskirtinio dėmesio. Kalėjimų departamento nuomone, šie renginiai tikrai nepadidino natūraliai egzistuojančios takoskyros tarp „laisvės“ ir „nelaisvės“, tačiau jos ir nesumažino. Visgi manome, kad tokio pobūdžio šou neturėtų tapti dažnais ir įprastais, kadangi pramogos ir kalėjimas sunkiai sutapatinami.
Visai kitaip vertintina nuteistųjų iniciatyva dalyvauti „Protų mūšyje“. Visuomenėje vis dar klesti nuteisto asmens stigmos – blogesnis, žiauresnis, mažiau išsilavinęs, žodžiu – „kitoks“. Tarsi pamirštama, kad į kalėjimą ateinama iš „mūsų“ ir pareinama pas „mus“ – į visuomenę. Nuteistųjų dalyvavimas intelektualiame žaidime, tikėkimės – kaip lygiaverčių varžovų – tikrai bent šiek tiek pagerins tradicinį nuteisto asmens portretą.
Bendruomeninio gyvenimo poreikis yra toks natūralus, kad jo niekaip nepajėgia išeliminuoti izoliacija. Teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka pataisos namuose, į kuriuos, šalia kitų kriterijų, jie skirstomi pagal tai, pirmą kartą ar pakartotinai jie įkalinami už įvykdytą nusikaltimą. Visi nuteistieji gyvena bendrabučio sąlygomis po 10 ir daugiau asmenų viename kambaryje, laisvai juda lokalinių sektorių ribose, laisvai bendrauja su šalia gyvenančiais, dirbančiais ar besimokančiais kitais nuteistaisiais.
Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžių įstaigų administracijų vadovai palaiko visas nuteistųjų iniciatyvas, jei tik jų turinys atitinka bendražmogiškas vertybines orientacijas, nori ir siekia užtikrinti gerų idėjų sklaidą visuomenėje ir tuo mažinti socialinę atskirtį.
Taigi, bendruomeninis (plačiąja prasme) principas iš tiesų yra „užkoduotas“ specifinėse nuteistųjų laikymo sąlygose. Niekas netrukdo pataisos namuose formuotis nuteistųjų mikrogrupėms pagal tam tikrus pomėgius, pavyzdžiui, futbolo mėgėjams, jei tik tos grupės laikosi nustatytų laisvės atėmimo bausmės atlikimui režimo reikalavimų, siekia ugdyti ir/ar palaikyti pozityvius socialinius įgūdžius. Dar daugiau – įstaigų administracija skatina ir palaiko nuteistųjų iniciatyvas dėl psichosocialinės aplinkos kalėjime gerinimo.
Štai pavyzdžiui, vos prieš mėnesį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime įvyko praktinė konferencija „Žmogus kalėjime: patirtis ir galimybės“, kurioje nuteistieji iki gyvos galvos kartu su svečiais iš įvairių šalies institucijų svarstė klausimus, susijusius su laisvės atėmimo bausmės įprasminimu, psichosocialinės aplinkos kalėjime gerinimu. Visuose pataisos namuose nuolat vyksta didesnio ar mažesnio masto renginiai, kuriuose dalyvauja nuteistieji, neretai jie būna tų renginių iniciatoriai, pvz. organizuoja šventines paramos akcijas globos namų auklėtiniams, mezga kojines Afganistano vaikams, tvarko kapines, miestų aikštynus, gamina ir kabina inkilus miestų parkuose ir t. t. Tokios veiklos yra gražaus ir prasmingo nuteistųjų ir įstaigų administracijos bendradarbiavimo rezultatas.
Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžių įstaigų administracijų vadovai palaiko visas nuteistųjų iniciatyvas, jei tik jų turinys atitinka bendražmogiškas vertybines orientacijas, nori ir siekia užtikrinti gerų idėjų sklaidą visuomenėje ir tuo mažinti socialinę atskirtį.“
* Per 2012 metų I ketvirtį bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 1185 laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, profesinėse mokyklose – 1187 nuteistieji, aukštosiose – 7.
* Įstaigose vykdomos 165 nuteistųjų socialinės reabilitacijos programos, 4684 nuteistieji dalyvavo įstaigose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, įstaigose organizuota 317 kultūros ir sporto renginių, pravesta 2603 užsiėmimai teisinėmis, dorovinėmis, ekonominėmis ir kt. temomis.
* 730 atvejų bendradarbiauta su visuomeninėmis ir religinėmis organizacijomis; 1294 atvejais – su valstybės ir savivaldybių institucijomis, rengiant nuteistuosius paleidimui iš pataisos įstaigų. 3183 nuteistieji ir suimtieji dalyvavo psichologinėse konsultacijose, laisvės atėmimo vietų psichologinės tarnybos vykdė 34 programas, kuriose dalyvavo 833 asmenys; atlikta 3405 psichologiniai asmenybės įvertinimai, parengta 738 išvados dėl lygtinio paleidimo ar lygtinio atleidimo nuo bausmės taikymo.
Susibūrė į chorą
Panevėžio pataisos namuose kalinčių moterų kasdienybę šiemet praskaidrino televizijos projektas „Chorų karai“. Į chorą „Viltis“ susibūrusios likimo seserys – nuteistos ir už sunkiausius nusikaltimus. Pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienė yra sakiusi, kad chore dainavusių moterų ir merginų likimai – labai skirtingi.
„Šiame chore yra moterys, teistos už įvairius nusikaltimus, pradedant pačiais baisiausiais – žmogžudyste, ir baigiant teistumu už smulkias vagystes, narkotikų prekybą ir panašiai. Vienų gyvenimas nelepino, tačiau chore taip pat yra moterų iš normalių šeimų, turėjusių mylimus žmones aplinkui, galimybę mokytis, studijuoti“, – kalbėjo R.Stankuvienė.
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Stano |
Ji neabejojo, kad projektas „Chorų karai“ moterims gali padėti išėjus į laisvę.
„Aš galvoju, kad bet kokia naudinga veikla bent po truputį padeda moterims integruotis į visuomenę. Dabar jos yra pilnos vilties, labai stengiasi – šie bruožai labai reikalingi laisvėje“, – vykstant projektui svarstė R.Stankuvienė.
Choro „Viltis“ generolu tapęs dainininkas Stanislavas Stavickis-Stano apie savo globotines atsiliepdavo tik gražiais žodžiais.
„Dalis tautos mąsto, kad, jei jos padarė nusikaltimą, tai už tai ir turi kentėti. Tačiau juk jos išeis į laisvę ir turės toliau gyventi. Kad gyventum toliau, reikia turėti gražių prisiminimų, reikia turėti nuo ko atsispirti. Aš labai tikiu, kad šis dalyvavimas projekte joms bus bent jau tas geras prisiminimas po daugelio metų“, – vylėsi choro vadovas.
Nuteistųjų choro atrankos vyko keliais etapais: pirmiausia buvo atrinktos moterys, kurios nori dainuoti, vėliau – kurios gali tai daryti. Televizijos projekte dalyvavo šešiolika pataisos namuose gyvenančių moterų ir merginų.
Įkvėpė naujai pradžiai
Butauto Barausko nuotrauka/Mis nelaisvė Kristina Paliulionytė |
Vienas pirmųjų nuteistųjų išėjimų į viešąją erdvę įvyko prieš dešimtmetį. LNK televizijos prodiuserių ir Arūno Valinsko sugalvotas konkursas „Mis nelaisvė 2002“ anuomet paįvairino Panevėžio moterų kolonijos gyventojų dienas. Televizijos projekto nugalėtoja tapo moterų pataisos namuose kalėjusi Kristina Paliulionytė. Jai atiteko tviskanti „Mis nelaisvės“ karūna ir piniginis prizas – 4 tūkst. Lt.
„Tai ne tas titulas, kuriuo galėtum didžiuotis...“ – yra sakiusi šiuo metu Šiauliuose gyvenanti moteris. Laimę ji kuria su gyvenimo draugu Egidijumi, dukra Samanta ir jaunėlėmis dvynėmis Emilija ir Izabele.