Kaliningrado lietuviai teigia, kad pilietybės referendumas juos diskriminuoja

„Mes, Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities lietuvių bendruomenės atstovai, referendume Dėl LR Konstitucijos 12 straipsnio keitimo agituojame Lietuvos visuomenę pasisakyti PRIEŠ“, – rašoma ketvirtadienį bendruomenės valdybos pirmininko Sigito Šamborskio žiniasklaidai išplatintame pranešime.

Kaliningrado lietuviai nurodo besikreipiantys į Lietuvos visuomenę ir valstybės vadovus, prašo nepamiršti Lietuvio paso idėjos.

„Mes norime, kad Lietuvio pasas suteiktų galimybę mūsų tautiečiams (ne tik ES ir NATO šalių) atvykti į Lietuvos Respubliką, neribotai būti joje be vizų, legaliai mokytis ir dirbti Lietuvoje, atstatyti turėtą savo protėvių nuosavybę. Lietuvio pasas nesukurtų keleto priesaikų ir prievolių valstybėms teisinių kolizijų ir padėtų telkti tautiečius lietuvybės išsaugojimui bei puoselėjimui“, – dėstoma pranešime.

V.Savickos nuotr./ Lietuvos vėliava

Jame apgailestaujama, kad nuo 2006 metų iš Lietuvos iki 1990-ųjų išvykę tautiečiai neturi galimybės atstatyti ar įgyti Lietuvos pilietybės neatsisakydami turimos Rusijos pilietybės.

„LR VRM Migracijos departamento Pilietybės skyrius išvykimo į buvusias SSRS respublikas nelaiko išvykimu į užsienį, tuo tarsi paneigdamas Lietuvos okupacijos faktą. O atsisakyti turimos RF pilietybės teisiškai neįmanoma neišvykus iš Rusijos. Tai reiškia, kad mūsų tautiečiai jau daugiau 13 metų negali atstatyti (įgyti) Lietuvos Respublikos pilietybės kaip antrosios. Tai užkerta kelią atvykti mokytis ir dirbti į Lietuvą, taip pasmerkiant mūsų tautiečius asimiliacijai, o dažnai ir skurdui bei degradacijai“, – teigia Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities lietuvių bendruomenė.

Anot jos, jei referendumu Lietuvos piliečiai nutartų keisti Konstituciją ir išplėstų dvigubos pilietybės institutą, lietuviai gyvenantys Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Kazachstane ir kitose buvusios SSRS šalyse, neturėtų teisės ir galimybės įgyti Lietuvos pilietybės kaip antrosios.

„Teigiame, kad būsimojo referendumo tekste yra atskirų šalių lietuvius ir asmenis, turinčius teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, diskriminuojančios nuostatos, kurios galutinai atstumia ir pažemina „trečiosiose“ šalyse gyvenančius mūsų tautiečius“, – rašoma pranešime.

Jame nurodoma, kad Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities lietuvių bendruomenė įsikūrė prieš tris dešimtmečius, teigiama, kad 1992 – 1993 metų rinkimuose ir referendumuose dalyvavo daugiau nei 800 šios bendruomenės narių, o nuo 1996 iki 2006 metų Lietuvos pilietybę esą atgavo ar įgijo daugiau nei 2000 Kaliningrado srityje gyvenančių politinių kalinių ir tremtinių, jų šeimų narių, lietuvių kilmės asmenų.

„Lietuvos Respublikos paso turėtojams atsivėrė kelias grįžti į Tėvynę bei suteikė galimybę mūsų tautiečiams atvykti į Lietuvą mokytis ir dirbti, atgauti šių šeimų turėtą nuosavybę Lietuvos Respublikoje“, – dėsto Kaliningrado lietuviai.

Referendumas dėl pilietybės vyks gegužės 12-ąją. Jo metu spręsime, ar leisti Lietuvos piliečiams, iš Lietuvos išvykusiems po 1990 metų kovo 11 dienos, būti kartu ir kai kurių kitų valstybių piliečiais. Valstybių, kurios atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Daugiau informacijos apie referendumą – čia.

Seime valdantieji prieš porą metų registravo siūlymą kaip alternatyvą daugybinei pilietybei steigti „lietuvio paso“ institutą, rašo BNS.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pasas

Pagal projektą, „lietuvio pasas“ suteiktų išeiviams kai kurias piliečių turimas teises, bet tokio dokumento turėtojas negalėtų kandidatuoti rinkimuose ir juose balsuoti, išskyrus galimybę dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybas.

„Lietuvio pasą“ turintys žmonės turėtų teisę supaprastinta tvarka atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę, taip pat ją susigrąžinti, galimybę atvykti ir nuolat gyventi bei dirbti šalyje, teisę į švietimo, studijų ir mokslo lengvatas.

Pasaulio lietuvių bendruomenė, pilietybės referendumo šalininkai, apie „lietuvio paso“ idėją atsiliepia kritiškai.