Rusija notą Lietuvai įteikė praeitą savaitę, reaguodamas į Šiaulių banko sprendimą nutraukti bankines operacijas su Rusija. Maskva pareiškė, esą taip ruošiamas antras smūgis krovinių tranzitui.
„Šiuo metu bendradarbiaujame su atsakingomis institucijomis dėl išaiškinimo ir tranzito paslaugos priskyrimo prie Valstybės funkcijų, tuomet svarstysime galimybę, pagal bankui priimtinas rizikas, taikyti jai išimtį“, – 15min sakė Šiaulių banko atstovė spaudai Monika Rožytė.
Šiaulių bankas nuo rugpjūčio 15 dienos nebevykdys mokėjimų Rusijos rubliais, neatsižvelgiant į gavėjo šalį, o nuo rugsėjo 1 dienos – ir mokėjimų į Rusiją ir Baltarusiją arba iš jų bet kokia valiuta.
Pasak M.Rožytės, tokį sprendimą bankas priėmė „dėl šių šalių keliamos bankui nepriimtinos rizikos“.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis žiniasklaidai teigė, kad atsiskaitymai, jų stabdymas priklausys tik nuo bankų, tačiau tam bus svarbi ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nuomonė.
Ministerijos prašymas
Susisiekimo ministro atstovė spaudai Gabrielė Vasiliauskaitė 15min teigė, kad bankų buvo prašoma padaryti išimtį, kad Kaliningrado tranzitas būtų užtikrintas.
„Susisiekimo ministerija raštu yra pateikusi savo nuomonę dėl keleivių pervežimo į/iš Rusijos ir Kaliningrado bei nesankcionuotų ir atitinkamus ribojimus turinčių prekių gabenimo iš Rusijos, į Rusiją bei galimybių atlikti mokėjimus už tokias „Lietuvos geležinkelių“ paslaugas. Šiame rašte prašoma komercinių bankų įvertinti aplinkybes ir išskirtiniais atvejais sudaryti galimybes vykdyti atsiskaitymus“, – sakė ministro atstovė.
Jos teigimu, dabar Lietuvoje veikiantys bankai, Lietuvos bankų asociacija ir atsakingos institucijos konsultuojasi dėl būtinų kontrolės priemonių ir išskirtiniams atvejams apmokėjimų už „Lietuvos geležinkelių“ vežimus, įskaitant tranzitu tarp žemyninės Rusijos dalies ir Kaliningrado srities, kaip numatyta Europos Komisijos gairėse, galimybių.
Ministro atstovė taip pat sakė, kad negali komentuoti „bankų veiklos ar pasirenkamo verslo modelio“.
„Tačiau natūralu, kad už teikiamas krovinių gabenimo geležinkeliais paslaugas turi būti atsiskaitoma ir jei bankai neaptarnaus mokėjimų už vežimus, tokie vežimai negalėtų būti vykdomi. Ir tokią išskirtinę situaciją supranta ir bankai“, – pabrėžė G.Vasiliauskaitė.
„Būtiniausias valstybės poreikis“
Lietuvos bankų asociacijos teigimu, individualios išimtys gali būti taikomos humanitariniams mokėjimams – pensijoms, medicinos priemonėms, bei mokėjimams, susijusiems su būtiniausiais valstybės poreikiais.
„Pavyzdžiui, tarptautinių susitarimų vykdymu“, – 15min sakė asociacijos atstovė spaudai Valerija Kiguolienė.
Anot jos, šiuo metu dauguma asociacijai priklausančių bankų ir kredito unijų yra priėmę sprendimą palaipsniui atsisakyti vykdyti mokėjimus į bei iš Rusijos ir Baltarusijos, taip pat nebevykdyti mokėjimų Rusijos rubliais.
Vis dėlto yra išimčių.
„Medicinos bankas vykdo mokėjimus į Rusiją ir Baltarusiją eurais bei JAV doleriais, tačiau kiekvienas toks mokėjimas yra stabdomas patikrai, o klientų prašoma įvertinti, ar ši operacija būtina, ar ji yra neskubi, mat procedūros gali užtrukti iki kelių savaičių, bei užtikrinti, kad atsiskaitymai atitiktų banko nurodytas sąlygas“, – teigė asociacijos atstovė.
Ji tikina, kad asociacija ir bankai glaudžiai bendradarbiauja su finansų rinką reguliuojančiomis ir kitomis institucijomis.
Lietuva birželį buvo sustabdžiusi sankcionuojamų rusiškų prekių tranzitą per šalį geležinkeliais, argumentuodama Europos Sąjungos sankcijomis.
Tačiau Europos Komisija liepą paskelbė, kad tranzitui geležinkeliais sankcijos netaikomos. Po šių Briuselio gairių Lietuva tranzitą atnaujino.