Projektas vis dar nebaigtas, tačiau pristatomas tam, kad būtų galima išgirsti nuomones iš šalies.
Numatoma, kad įgyvendinant šį projektą parke bus įrengti takai, apšvietimas, saugos kameros, apžvalgos aikštelė, pašalinta dalis menkaverčių medžių ir krūmų. Suplanuota įrengti ir vietas edukaciniams užsiėmimams, automobilių stovėjimo aikštelę, nusileidimą, pritaikytą neįgaliesiems, mamoms su vežimėliais. Planuojami ir specialūs lankytojų skaičiuotuvai, kurie leis suskaičiuoti, kiek žmonių čia ateina. Pagal direkcijos skaičiavimus, po sutvarkymo kasmet jų bus sulaukta apie 300 tūkst.
Dalį lėšų projektui Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija turėtų gauti iš Europos Sąjungos, kitas – iš Aplinkos ir Kultūros ministerijų. Visa darbų sąmata siekia 4,3 mln. eurų.
Medžių kirs labai mažai
Rūta Baškytė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja, sakė, kad pagal pirminį planą takai šioje Vilniaus teritorijoje turėjo būti platūs, kad tiktų dideliam srautui lankytojų. Tačiau tai yra saugoma teritorija, tad apsigalvota – takai bus minimalūs. O ir medžiai bus kertami tik turint pirminį planą, kaip tai turi atrodyti.
Irena Sakalauskaitė, kraštovaizdžio architektė, kalbėdama apie projektą, pažymėjo Trijų kryžių kalno išskirtinumą, kadangi čia lankytojai vežami autobusais, o ir vilniečiai mėgsta ateiti. Takai dabar – daugiausia gruntiniai, augmenija netvarkyta nuo penktojo praeito amžiaus dešimtmečio. Vis dėlto kirtimai visoje teritorijoje numatomi minimalūs – iki 5 proc.
Ši teritorija skirstoma į tris dalis: Trijų kryžių kalnas, gamtinė kalno dalis ir Dainų slėnis. Ant Stalo kalno, kur ir stovi Trys kryžiai, ketinama išryškinti ir dalį, kur galima pamatyti senojo šio paminklo liekanos.
Nuo Stalo kalno pusės link Gedimino kapo kalno eis kabantys tiltai, kurie sujungs šias teritorijas.
I.Sakalauskaitės teigimu, šiuo projektu siekiama sukurti vientisą ir integralią žaliąją erdvę, taip pat išnaikinti savaime sužėlusius krūmus, kurie daro teritoriją nepatogią lankytojams, tačiau pritraukiančią asocialius asmenis.
„Bet šiuo projektu galbūt ne visai tinkamo tvarkomi šlaitų eroziniai padariniai ir deramai neužtikrinamas lankymas žmonėms su negalia, nes šlaitai labai statūs. Nėra galimybių ir išspręsti automobilių ir autobusų stovėjimą, nes ten tiesiog nėra vietos“, – kalbėjo kraštovaizdžio architektė.
Teminiai takai
Architektė Saulutė Damanskienė, projektuojanti gamtinių parko teritorijų sutvarkymo darbus, teigė, kad į gamtinę teritoriją galima patekti nuo Bernardinų sodo, iš T.Kosciuškos ir Olandų gatvių. Numatoma, kad parke bus visa takų sistema. Projektuojant juos nuspręsta, kad jie kiekvienas pasakotų kokią nors istoriją.
„Vilnios takas pasakos Vilnios tėkmės istoriją. Sakmių takas supažindintų su teritorija per mitologiją, sakmes, atokvėpio aikštelėse būtų parengti įrengimai, kur būtų galima paklausyti sakmių. Šventakmenių take būtų išdėstyti akmenys, šalia būtų informacinės lentelės ir šis takas nuvestų į Karigailos kalną. Juostų takas susijungtų su Šventakmenių taku, jis kirstų projektuojamą taką per griovos tiltą. Gamtos takas – per didžiąją griovą, Kalbos takas – nuo Olandų gatvės iki aikštelės tarp dviejų tiltų. Apeigų ir švenčių takas atspindėtų metų šventes“, – apie takų paskirtį pasakojo S.Damanskienė.
Prie naujų takų, laiptų, planuojamų tiltų bus tvirtinami šlaitai. Numatyta priemonių, tačiau šios projekto dalies rengėjai pripažįsta – jų nėra pakankamai, bet tik tiek leidžia finansinės galimybės. O atkreipiamas dėmesys, kad atsivėrė nauji plyšiai prie Trimis kryžiais – vasarą jų nebuvo, jie atsirado praeitą savaitę. Manoma, kad jie atsirado dėl prieš kelis metus nutiesto kabelio. Vis dėlto projekto rengėjai teigia, kad nors projektą daro, tačiau garantuoti, kad pagal jį įgyvendintos priemonės leis išvengti naujų nuošliaužų, negalintys.
Spalio 23-osios rytą pranešta, kad kiek žemiau, nei stovi Trijų kryžių paminklas, palei išmintą takelį, ant kalno matyti plyšys. Apie rimtą pavojų specialistai nekalbėjo, tačiau vaikščioti savavališkai išmintais takais nerekomendavo. Be to, pabrėžta, jog vaikščiojimas kalno šlaitais yra iš principo draudžiamas, už tai gresia baudos.
Patinka ne visiems
Tačiau Pilių direkcijos projektas sulaukė ne tik palankių vertinimų. Daugelis kritikavusiųjų vieną ar kitą idėją akcentavo, kad šios teritorijos sutvarkymui reikėtų minimalizmo, o renkamasi stiprią invaziją. Istorikas Darius Baronas pabrėžė, kad, jo manymu, šis kalnas yra per trapus, kad būtų galima pateisinti tokias invazijas, kokias projektas numato.
Kultūros veikėjas, diplomatas Vytautas Ališauskas projektą pavadino semantine agresija. Jis pareiškė, kad ši idėja yra vienos religinės bendruomenės, nes, tarkim, Vilniaus šventųjų tako tai nėra, o jo siūlymas būtų, kad galbūt teritorijoje atsispindėtų miesto daugiakultūriškumas. „Man tai primena Vilniaus disneilendą. (…) Juk net šventi akmenys yra šventi konkrečioje vietoje, perkelti jie yra tiesiog akmenys. Raginčiau mąstyti, kad tai yra rezervatas, ne disneilendas“, – kalbėjo V.Ališauskas.
Dar birželį Vilniaus pilių kultūrinio rezervato direkcija paskelbė, kad iki 2019 metų pabaigos vilniečiai nebeatpažins Kalnų parko. Tuomet surengtoje surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos laikinoji direktorė Antanina Jarukaitienė teigė, kad per dvejus su puse metų planuojama kompleksiškai sutvarkyti Kalnų parko rytinę ir pietinę dalį – Dainų slėnį, Trijų kryžių bei Altanos ir Gedimino kapo kalną.
Šiuo metu Kalnų parke labai prasta susisiekimo pėsčiomis infrastruktūra, 31 ha teritorijoje nėra nei vieno tualeto, šlaitai neapsaugoti nuo erozijos, Dainų slėnio tribūnos atnaujinimo nematė nuo 1976 metų, be to, teritorija apskritai nepritaikyta priimti didesnį lankytojų srautą.
O ši vieta – išskirtinė, tai unikalus kraštovaizdžio objektas, kurį suformavo ne ledynas, o tekantis vanduo.
