Tikrintojai antradienį aplankė Antanavo gyventojus ir tikrino jų kanalizacijos šulinius. Kaip 15min.lt sakė Antanavo bendruomenės pirmininkė Reda Kneizevičienė, žmonės išsigandę, nes aplinkosaugininkai vaikšto po kiemus ir „kabinėjasi prie žmonių šulinių“.
„Bando ieškoti kaltininkų. Žmonės pašiurpę, sako, kad ieškoma priežasčių ten, kur nereikėtų ieškoti, bando rasti, kam kaltę suversti“, – pasakojo R.Kneizevičienė.
Gyventojai netiki, kad jų kanalizacijos šuliniai galėjo paversti Šešupę tirštos, baltos putos telkiniu. Esą ką žmonės turėtų ten supilti, kad tų putų būtų tiek daug.
Įmonės „Grande Stile“ direktorius Marijus Šeduikis tokias kalbas griežtai neigia, esą visas gamybos procesas filmuojamas, vaizdo medžiaga buvo peržiūrėta, darbuotojai apklausti, niekur neišpilta nė lašelio skalbimo priemonių.
Marijampolės regiono Aplinkos apsaugos departamento Kazlų Rūdos agentūros vedėjas Algimantas Paplauskas antradienį popiet jokių ekologinės nelaimės versijų neskubėjo nei neigti, nei tvirtinti. Jo teigimu, kol vyksta tyrimas, negalima pasakyti, kas kaltas dėl putose paskendusios Šešupės ir išgaišusių žuvų.
„Nieko nuostabaus, tikrinsime visas versijas. Gyventojų kanalizaciją taip pat, kodėl turime dirbti tik ties viena versija, visos versijos įmanomos. Dirba laboratorija sau, mes sau, o apibendrinsime rezultatus, kai viskas bus, visos įmanomos versijos bus patikrintos“, – kalbėjo A.Paplauskas.
Putos Šešupėje ties Antanavu pastebėtos ketvirtadienį, per savaitgalį pakilus vandens lygiui jos pasiekė ir Pilviškius. Visur buvo išgaišusių žuvų, gyventojai kreipėsi į aplinkosaugininkus.
Anijoninių paviršiaus aktyvių medžiagų kiekis Šešupės vandenyje svyravo nuo 0,03 mg/l iki 83,76 mg/l. Paviršiniame vandenyje šių medžiagų neturėtų būti. Būtent šios medžiagos galėjo sukelti upės vandens putojimą. Šių medžiagų būna įvairiuose plovikliuose.
Kaip praneša Aplinkos ministerija, atliktų Šešupės ties Antanavo gyvenviete Kazlų Rūdos savivaldybėje vandens tyrimų preliminarūs rezultatai parodė, kad kelių elementų koncentracijos upės vandenyje viršytos dešimtis kartų. Upės vandenyje padidėjusi fosforo, amonio azoto koncentracija.
Anijoninių paviršiaus aktyvių medžiagų kiekis Šešupės vandenyje svyravo nuo 0,03 mg/l iki 83,76 mg/l. Paviršiniame vandenyje šių medžiagų neturėtų būti. Būtent šios medžiagos galėjo sukelti upės vandens putojimą. Šių medžiagų būna įvairiuose plovikliuose.
Dėl Šešupės vandens taršos aplinkai padaryta daugiau kaip 90 tūkst. eurų žala. Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Šešupės taršos.
