Sostinės širdyje esantys minėti trys kalnai neturi šeimininkų – įstaigų, kurios juos prižiūrėtų. Situaciją gelbsti tai, kad Bekešo ir Trijų kryžių kalnai patenka į Vilniaus piliakalnio teritoriją, o Gedimino kalnas su Aukštutine ir Žemutine pilimis sudaro Vilniaus piliavietę. Šios teritorijos sudaro Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą, todėl kalvomis, kiek pajėgia, rūpinasi rezervato direkcija. Tiesa, iki šiol nėra atlikta išsamių tyrimų ir nesiimta esminių darbų, kad kalnai būtų apsaugoti nuo griūčių ir nuošliaužų.
Žmonės nesaugo
Pasak specialistų, prastą kalvų situaciją ypač išryškino sostinėje šiemet siautėjančios liūtys. Po kiekvieno nuožmesnio stichijos siautėjimo pastebima rimtų jų pakitimų.
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Anot A.Kasperavičienės, teritorijos reljefas jaunas, besiformuojantis, bet tai labai svarbi Vilniaus kultūrinio kraštovaizdžio dalis, kurią būtina išsaugoti. |
„Ilgam sutvirtinti tuos kalnus yra problematiška, reikia nuolat stebėti. Matydami pokyčius galėtume išvengtume griūčių ir nuošliaužų. Bekešo kalnas XIX amžiuje nugarmėjo į upę, šiandien matome jo tik apie trečdalį, bet ir dabar virš Nyderlandų Karalystės ambasadoriaus rezidencijos formuojasi nuošliauža. Visas šios teritorijos reljefas yra jaunas, besiformuojantis, bet kadangi tai yra labai svarbi Vilniaus kultūrinio kraštovaizdžio dalis, turime ją išsaugoti“, – sakė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direktorė Audronė Kasperavičienė.
Gedimino kalnas kelia daugiausia rūpesčių, kadangi nuošliaužos grasina ir jo viršuje stovinčiai Aukštutinei piliai. Anot A.Kasperavičienės, nuo bet kokių kalno svyravimų pilies sienos skilinėja. Prie ardymo prisideda ir žmonės.
„Aš manau, kad nuošliaužos formuojasi ir todėl, kad turime labai daug vandalų. Žmonės laipioja šlaitais, judina akmenis. Jėgos dar turime, lupame akmenis, ridename. Griūtis prie šaltinėlio, esančio šalia tako kopiant į Gedimino kalną, irgi prasidėjo ne savaime, o padedant žmonėms“, – teigė Lietuvos nacionalinio muziejaus, įsikūrusio Gedimino kalno papėdėje, direktorė Birutė Kulnytė.
Tikėtasi lankytojų srautus apriboti užtveriant kalną tvora ir nakčiai užrakinant vartus, tačiau įžūliausi drąsuoliai vis tiek randa galimybių įkopti į kalną. Neatmetama, kad neigiamos įtakos turi ir automobilių keliama vibracija, aplink vykstančios statybos, tačiau neatlikus išsamių tyrimų tiksliai negalima pasakyti, kas ir kokiu mastu kenkia. Dėl tos pačios priežasties nežinoma, kiek kalno tvirtinimui reikėtų pinigų.
Tiesa, viltį įžiebė tai, kad pinigų Gedimino kalnui tvarkyti žadėjo paieškoti kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Kitoms sostinės kalvoms taip nepasisekė.
Tvirtina pušų šakomis
Dideli žmonių srautai augina nuošliaužų pavojų ir Trijų kryžių kalne. Kol neturima sistemos, kaip gelbėti Vilniaus kalnus, rezervato darbuotojai ėmėsi savų priemonių. Trijų kryžių kalno smėlingą šlaitą pabandyta sutvirtinti pušų šakomis.
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Kalnų parke liūčių nuplautus šlaitus tvirtinama pušų šakomis, nors specialistai pripažįsta, kad tai prmityvu. |
„Spygliai lėtai pūva, todėl jie kurį laiką kaip tam tikras tinklas sulaikys grunto slinkimą. Tai pati primityviausia priemonė. Geriau būtų pinti tvoreles, tačiau tai reikalauja daugiau laiko, medžiagų, darbo jėgos, o jų mes neturime. Mūsų rezervato veikla labiau susijusi su kultūra, paveldu, o ne kalnų tvirtinimo darbais“, – sakė naują būdą išmėginęs rezervato ekologas Domas Mačiūnas.
Anot rezervato direktorės, jo darbuotojus baugina ketinimai Kalnų parke organizuoti daugiau renginių, nes kuo daugiau žmonių ten susirenka, tuo sunkiau juos sulaikyti, kad neliptų skardžiais aukštyn.