Pirmoji pirmalaikių rinkimų idėją pirmadienį išsakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Taip ji reagavo į prezidentės Dalios Grybauskaitės antausį konservatoriams – sprendimą nepatenkinti premjero Andriaus Kubiliaus teikimo atleisti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį iš pareigų.
Tačiau Kiti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai apie tokią galimybę kalbėjo santūriai. Antradienį už paankstintus rinkimus balsuoti sutarė opoziciniai socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“. Priešpiet buvo užregistruotas Seimo nutarimo projektas, kurį priėmus rinkimai vyktų ne spalį, o birželio 3 dieną.
Konservatoriai išloš ar praloš?
KTU mokslininkas, politologas Algis Krupavičius 15min.lt teigė, kad paankstinus rinkimų datą, juose sėkmės gali tikėtis opozicinės partijos, tai rodo apklausos.
Vasarį atliktos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus” apklausos duomenimis, Seimo rinkimuose pirmautų socialdemokratai ir Darbo partija, trečioje vietoje atsidurtų 9 proc. rinkėjų palaikymą turinti TS-LKD. Už konservatorių pagal apklausą rikiuojasi opoziciniai „tvarkiečiai“.
Tačiau A.Krupavičius atkreipia dėmesį, kad dabartinėje situacijoje gali išaugti rinkėjų palankumas konservatoriams.
„Pirmalaikiai rinkimai jiems gali visai neblogai susiklostyti, galbūt net geriau, nei kažkas galėtų tikėtis. FNTT vadovų gynimas gali duoti politinių taškų, nes visuomenė akivaizdžiai yra atleistų pareigūnų pusėje, tai rodo apklausos“, – teigė A.Krupavičius.
Su tokia pozicija nesutinka politologas Lauras Bielinis. Jo įsitikinimu, pirmalaikiai rinkimai TS-LKD duotų tik tiek, kad leistų nubraukti TS-LKD negebėjimą atlikti pagrindinius darbus. „Pirmalaikiai rinkimai leistų konservatoriams paslėpti nepadarytus darbus, ypač energetikos srityje. Tai būtų savotiška rinkėjų apgavystė, nes pinigų tam jau yra išleista labai daug“, – 15min.lt pabrėžė politologas.
L.Bielinio įsitikinimu, atleistų FNTT vadovų užsistojimas pirmalaikiuose rinkimuose TS-LKD neatneštų tiek naudos, kiek jie, matyt, tikisi. „Turint galvoje visuomenės požiūrį į teisėsaugą, į įvairias institucijas – nuo teismų iki specialiųjų tarnybų – akivaizdu, kad jomis nepasitikima. Todėl tokia pozicija – ne į naudą, o priešingai, ko gero. Be to, kasdien kyla vis didesnis įtarimas: nejaugi dėl dviejų žmonių galima griauti visą susiklosčiusią politinę struktūrą“, – kalbėjo jis.
Liberalcentristai parodė dantis
Tuo metu opozicinės partijos, anot A.Bielinio, pirmalaikiuose rinkimuose laimėtų dar daugiau balsų, nes jų įvaizdis šioje krizėje – lyg neutralios pozityvios jėgos, bandančios stabilizuoti situaciją.
Kalbėdamas apie valdančiajai daugumai priklausančius Liberalų sąjūdį ir liberalcentristus, politologas sakė, kad Liberalų sąjūdis tiesiog prapuola šiame peizaže, o Liberalų ir centro sąjunga – atvirkščiai. „Demonstruodami aiškią poziciją, būdami ryškūs, jie įgyja stiprų veidą. Mano nuomone, partijos pirmininkas šioje situacijoje parodė save kaip gana aukšto skrydžio politiką“, – sakė politologas.
Atostogų sezonas rinkimų nesužlugdytų
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas nemano, kad jeigu rinkimai įvyktų vasarą, į juos ateitų mažai rinkėjų.
„Birželio 3 dieną atostogų sezonas dar nebus įsivažiavęs. Jeigu jie būtų organizuojami liepos viduryje ar rugpjūtį, tai turėtų įtakos rinkėjų aktyvumui. Tačiau aš manau, kad aktyvumą labiausiai lemia ne oras ar atostogos, o žmonių noras pasirinkti vienus ar kitus kandidatus. Tai priklauso nuo rinkimų kampanijos, politikų keliamų problemų ir siūlomų sprendimų. Jei kampanija neįdomi, žmonės prie balsadėžių renkasi vangiai“, – 15min.lt aiškino Z.Vaigauskas.
Visgi pernai liepą Klaipėdos Danės apygardoje vykę pakartotiniai Seimo rinkimai parodė, kad vasara – ne pats geriausias laikas rinkimams.
Liepos 3 dieną vykusiame pirmajame ture dalyvavo vos 10,7 proc. rinkėjų, po dviejų savaičių surengtame antrajame ture dar mažiau – 10,5 proc. iš 40 tūkst. visų rinkimų teisę turinčių žmonių.
„N.Puteikis Seime negalėjo kažkokio perversmo padaryti, todėl rinkėjai neskubėjo balsuoti“, – vangų rinkėjų aktyvumą aiškino Z.Vaigauskas.
Konstitucija numato, jog pirmalaikiai rinkimai gali būti šaukiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 85 Seimo narių balsų dauguma. Nauji Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tokio sprendimo priėmimo.
