Kaip pranešė KAM, visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės RAIT apklausos duomenimis, 75 procentai apklaustųjų pritaria jiems artimo žmogaus sprendimui savanoriškai atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Tam nepritartų 19 proc., o dar 6 proc. apklaustųjų nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
Taip pat, šios apklausos duomenimis, 68 procentai respondentų nurodė palaikantys sprendimą sugrąžinti šauktinių kariuomenę. Priešingai teigė apie 26 proc. apklaustųjų. Dar 6 proc. piliečių nežino tikslaus atsakymo į šį klausimą.
Kaip BNS sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, net ir esant palankiam visuomenės požiūriui į šauktinius, su ilgalaikiais sprendimais dėl šauktinių kariuomenės po penkerių metų dar reikėtų palaukti.
„Kad galėtume tiksliai priimti sprendimą, aš manau, kad mums reikėtų turėti bent vienerių–dvejų metų duomenis, kaip po devynių mėnesių tarnybos jaunimas rinksis toliau tarnauti kariuomenėje kaip profesionalai ir tada matysime, ko reikia: ar reikia keisti formas, ar laiką, ar palikti taip, kaip yra, todėl aš siūlau įvykdyti tą sprendimą, kuris dabar yra priimtas ir toliau žiūrėti“, – sakė krašto apsaugos ministras.
2015 metais devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo 3010 karių, iš jų 2133 – savo noru tarnybą atlikti užsirašę jaunuoliai ir 877 – į 2015 metų šaukimo sąrašus patekę ir norą tarnybą pirmumo tvarka atlikti pareiškę karo prievolininkai.
Pasak ministro, jeigu savanoriškai karo tarnybą atlikti norinčiųjų skaičius ir toliau išliks panašus, privalomo šaukimo gali ir nebereikėti.
„Džiaugiuosi, kad mums gana sėkmingai sekasi ir praeitais metais daugiau negu reikėjo užpildyti šauktiniais susirinko savanorių karių – tiek vaikinų, tiek merginų. Ir šiais metais mes gerai renkame – dabar turime maždaug pusę to, ką reikėtų surinkti ir dar tik vasario vidurys, tai aš manau, kad ir šiais metais turėsime pakankamai savanorių. Jeigu taip bus, privalomumo nebereikės toliau – užteks jaunimo supratimo“, – kalbėjo J.Olekas.
Šių metų vasario 15 dienos duomenimis, 2016 metais tarnybą atlikti užsiregistravo 1158 savanoriai ir 559 karo prievolininkai, kurie pateko į šaukimo sąrašą ir nori šią tarnybą atlikti pirmumo tvarka.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2015 metų gruodžio 5 -16 dienomis atliko bendrovė RAIT. Šio tyrimo metu buvo apklausti 1038 18–74 metų amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Statistinė tyrimo duomenų paklaida neviršija 3 procentų.
Privalomąją karo tarnybą Seimas Valstybės gynimo tarybos siūlymu grąžino 2015 metų pavasarį. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į geopolitinę situaciją - Rusijos veiksmus Ukrainoje ir išaugusį karinį aktyvumą Baltijos jūros regione. Kiekvienais metais į Lietuvos kariuomenę pašaukiami apie 3 tūkst. karo prievolininkų.
Nors 2014 metais skelbta, kad šaukimas į kariuomenę grąžinamas penkeriems metams, prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir kariuomenės vadovybė teigia, kad jis turėtų būti pratęsiamas atsižvelgiant į iš Rusijos kylančias grėsmes ir būtinybę nuosekliai formuoti rezervą.
Tuo metu krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir premjeras Algirdas Butkevičius ragina neskubėti priimti ilgalaikių sprendimų dėl šauktinių kariuomenės kol nebus išsiaiškinta, kaip toliau seksis verbuoti žmones į profesinę karo tarnybą.
Krašto apsaugos ministerija linkusi 2020 metais naikinti šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir atnaujinti bazinius karinius mokymus, kurie, grąžinus šauktinius, buvo sustabdyti.
Šiuo metu krašto apsaugos sistemoje tarnauja apie 8,2 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 3 tūkst. šauktinių, maždaug 4,6 tūkst. karių savanorių ir apie 2,4 tūkst. civilių.
