Vienas Afganistane, kitas – išvykęs
M.Abukevičiaus teigimu, ministerija šiuo metu bendrauja su dviem vyrais, kurie teigia padėję mūsų šalies kariuomenei Afganistane. Vieno jų tapatybė nustatyta, kito – dar aiškinamasi.
„Vienas yra išvykęs, bet dar negalime iki galo patikrinti, ar čia tikrai tas asmuo, kuriuo jis prisistato. Dar vienas kreipėsi, kuris turėjo kontraktą ir kuris yra Afganistane dar. Nežinome, koks yra jo tolimesnis planas. Iš Afganistano mes jo niekaip nepaimsime, bet jei kur nors išvyktų...“ – pasakojo viceministras.
Minėtas išvykęs vyras šiuo metu su šeima yra vienoje kaimyninėje Afganistano valstybėje.
Anot viceministro, nors konkrečių susitarimų su šiais afganistaniečiais dar nėra pasiekta, tačiau potencialiai dvi šeimos galėtų atvykti į Lietuvą.
Norinčiųjų yra ir daugiau
Talibanui perėmus Afganistano kontrolę į ministeriją kreipiasi ir daugiau pagalbos išvykti prašančių afganistaniečių, tačiau ne visi jie atitinka nustatytus reikalavimus.
„Kreipiasi ir giminaičiai tų, kurie jau čia atvažiavo. Yra dialogo tikrai, bet pagal tuos kriterijus, kuriuos mes esame įsivardinę – neatitinka“, – sakė M.Abukevičius.
Anot jo, tai – tolimesni Lietuvoje esančiųjų afganistaniečių giminaičiai, ne artimiausi šeimos nariai.
Visgi, jei į Lietuvos institucijas kreiptųsi tie, kurie turėjo darbo sutartis su kariuomene, ministerija jiems žada padėti. Tiesa, šiuo metu jau nebesitikima, kad jų galėtų būti daug.
Kaip skelbta anksčiau, iš viso su kariuomene sutartis turėjo 115 afganistaniečių, 34 jų jau atvyko su šeimomis. Su dalimi likusiųjų santykiai yra nutrūkę daugiau nei prieš dešimtmetį, dalis jų gali būti jau išvykę iš Afganistano ar net mirę.
M.Abukevičiaus manymu, tie, kurie jautė didžiausią riziką dėl savo veiklos, jau kreipėsi pagalbos. Tačiau neatmetamas ir variantas, kad Talibanui įtvirtinant savo režimą, dalis likusiųjų gali sulaukti ir naujų grėsmių, dėl kurių galėtų iš naujo įvertinti savo situaciją ir kreiptis pagalbos.
„Jeigu tie, kas tikrai turėjo sutartis ir dar neidentifikuoti apsireikštų, tai mes tikrai padėtume ir sukoordinuotume“, – tikino krašto apsaugos viceministras.
Sprendimas dėl esančiųjų Lietuvoje – šią savaitę
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė 15min sakė, kad sprendimą dėl į Lietuvą pargabentų afganistaniečių ir jų šeimų prieglobsčio prašymų tikimasi priimti artimiausiomis dienomis.
Jos teigimu, absoliuti dauguma prašymų turėtų būti patenkinti.
„Dėl kai kurių dar negavome informacijos, patvirtinimų, tai dėl jų negalime priimti sprendimų“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Anot departamento vadovės, tokių afganistaniečių, dėl kurių tapatybės dar kyla klausimų – tik keletas.
„Dėl didžiosios dalies turėtų būti viskas gerai“, – patikino ji.
Pargabenti per specialiąją operaciją
Po 20 metų trukusio karo iš Afganistano pradėjus trauktis Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų koalicijos šalių pajėgomis, Talibanas nelauktai staigiai perėmė šalies kontrolę ir rugpjūčio viduryje pasiekė sostinę Kabulą.
Chaoso apsiausta paskutine išvykimo oaze tapo Kabulo oro uostas, iš kurio per porą savaičių Vakarų šalys padėjo evakuotis tūkstančiams afganistaniečių, kurių gyvybėms iškilo grėsmė dėl bendradarbiavimo su koalicijos pajėgomis.
Siekdama padėti kariuomenei talkinusiems vietos gyventojams Lietuva į Afganistano sostinę taip pat išsiuntė vadinamąjį „Kabulo vienuoliktuką“ – dešimt karių ir diplomatę, kurie per penkias dienas iš suirutės apimtos šalies evakavo 176 žmones.
Visos 34 šeimos buvo apgyvendintos Raseinių rajone, pasirūpinti jų išlaikymu bei apgyvendinimu Vyriausybė pavedė Krašto apsaugos ministerijai. Tam skirta 600 tūkst. eurų.
Lietuvos kariai Afganistane tarnavo beveik 20 metų – 2002–2021 metais. Paskutinieji jų šalį paliko šią vasarą.