Ministras blaškėsi
Sausio 5 dieną Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad B.Markauskas antrai kadencijai į pareigas skyrė ES paramą skirstančios NMA direktorių E.Bėrontą. Tai ministras padarė žinodamas, kad jis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vykdomame tyrime yra specialusis liudytojas.
„Mes tikrai ilgai su vadovu kalbėjomės ir aš tikrai tikiu... Būčiau aš labai nustebęs, jei kažkas išlįstų... Būčiau nustebęs, vadinasi, aš per daug patiklus“, – 15min paklaustas apie sprendimo motyvus, tada kalbėjo ministras.
Tačiau kylant vis daugiau nepasitenkinimo šiuo sprendimu, ne tik iš „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, premjero Sauliaus Skvernelio, bet ir iš prezidentės Dalios Grybauskaitės aplinkos, ministras nebeslėpė pradėjęs įkalbinėti E.Bėrontą patį trauktis, nes pripažino atleisti jį neturintis jokio teisinio pagrindo.
Pagal galiojančią tvarką, prieš skiriant atsakingus pareigūnus į pareigas, būtina Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vertinimo pažyma.
„Aš gavau tą pažymą ir toje pažymoje tikrai nebuvo nieko tokio, dėl ko aš negalėčiau skirti E.Bėronto antrai kadencijai“, – sausio 8 dieną delfi.lt konferencijoje kalbėjo B.Markauskas. Vėliau, jau po atleidimo, jis teigė, kad STT pateikė papildomos informacijos apie NMA vadovą ir tai pakeitė jo nuomonę.
Tačiau sausio 17 dieną B.Markauskas atleido E.Bėrontą, kaip pats teigė, dėl susiklosčiusių aplinkybių, nes esant tokiai situacijai jam pačiam būtų sunku dirbti.
B.Markauskas pridūrė, kad oficiali atleidimo priežastis yra „sudėtingas vadovo darbas ir susiklosčiusios aplinkybės“.
Aiškindamas savo sprendimą BNS B.Markauskas jau tada spėjo, kad E.Bėrontas kreipsis į teismą, nes tai, ministro žodžiais, būtų kaip ir normali procedūra.
Pagal tai, kaip viskas vyko ir pagal ministro įvardintas atleidimo priežastis, E.Bėronas teisme turi daug kozirių.
Kurį laiką po triukšmo dėl NMA vadovo net sklandė sąmokslo teorija, kad E.Bėrontas su žemės ūkio ministru esą galėjo susitarti, kad jis dėl šventos ramybės atleidžiamas, o vėliau, nesunkiai įrodęs neteisėtą atleidimą, susižeria solidžią kompensaciją.
E.Bėrontas nori grįžti į pareigas ir kompensacijos
E.Bėrontas trečiadienį kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kurio paprašė neteisėtu pripažinti žemės ūkio ministro įsakymą dėl atleidimo iš pareigų.
Jei teismas priteistų E.Bėrontui kompensaciją už priverstinę pravaikštą, ją turėtų sumokėti ŽŪM. Ar B.Markauskui tektų atlyginti žalą?
Kaip 15min teigė teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė, E.Bėrontas prašo teismo grąžinti jį į tarnybą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, sprendimo dalį dėl grąžinimo į tarnybą nukreipiant vykdyti skubiai. Šią savaitę šį skundą teismas nagrinėti priėmė, tačiau posėdžio datos dar nepaskyrė.
Kompensacijos dydis priklausytų nuo to, kiek truktų bylinėjimasis. NMA puslapyje nurodoma, kad Agentūros vadovas pernai per mėnesį vidutiniškai uždirbo 2,6 tūkst. eurų algą „ant popieriaus“.
Jei teismas priteistų E.Bėrontui kompensaciją už priverstinę pravaikštą, ją turėtų sumokėti ŽŪM. Ar B.Markauskui tektų atlyginti žalą?
Pernai gruodį Seimas patobulino Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Vyriausybei įstatymą, kuriame numatyta, jog valstybė, atlyginusi žalą, regreso tvarka gali susigrąžinti iš kaltų asmenų tokią pat sumą, kokią išmokėjo. Valstybės tarnybos įstatyme yra aiškiau sudėliota žalos atlyginimo tvarka.
Tačiau, kaip 15min sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Stasys Šedbaras, politikams ši tvarka negalioja.
„Vyriausybės narys yra politikas, jam Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas“, – pabrėžė jis.
R.Palaičio bylą nagrinėsiantis KT suformuos precedentą
Į klausimą, ar iš ministro galima reikalauti atlyginti žalą, mūsų valstybėje nėra atsakyta, tačiau jau kitą mėnesį atsakymą turėtų pateikti Konstitucinis Teismas (KT).
2015 metų lapkritį Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad tuomet jau buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis Vidaus reikalų ministerijai (VRM) turi sumokėti beveik 16 tūkst. eurų, nes dėl jo sprendimo ministerija patyrė žalą.
Į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi Generalinė prokuratūra, gavusi Valstybės kontrolės prašymą.
Beje, prokurorai iš buvusio ministro prašė išieškoti gerokai daugiau – 61 tūkst. 805 eurus.
Nemalonumai R.Palaitį užklupo dėl to, kad jo iš pareigų atleistas Valstybės tarnybos departamento (VTD) vadovas Osvaldas Šarmavičius, kurį R.Palaitis atleido 2010 metų kovą, laimėjo teismą ir prisiteisė kompensaciją už priverstinę pravaikštą.
R.Palaitis šį sprendimą apskundė ir pernai vasarį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sustabdė šią bylą bei kreipėsi į KT.
Teismas paprašė KT nustatyti, ar Konstitucijai neprieštarauja Vyriausybės įstatymas dėl to, kad jame nenumatyta materialinė ministro atsakomybė už ministerijos vidaus administravimą, valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.
Teismas taip pat paprašė ištirti ir Valstybės tarnybos įstatymo atitiktį Konstitucijai dėl to, kad jame nenustatyta sąlyga, jog ministrams taikomi šio įstatymo straipsniai, įtvirtinantys materialinę atsakomybę už tiesioginę materialinę žalą, padarytą valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai neteisėta veika atliekant ministerijos vidaus administravimą.
Kaip 15min penktadienį teigė KT pirmininko padėjėja Giedrė Maksimaitytė, šis prašymas turėtų būti išnagrinėtas iki kovo vidurio.
Pasak Seimo nario S.Šedbaro, KT, išnagrinėjęs prašymą dėl R.Palaičio, kartu suformuos precedentą ne tik dėl ministrų, bet ir kitų politikų materialinės atsakomybės.
„Bet kuriam kitam politikui tas išaiškinimas bus galiojantis“, – teigė jis.
Kaip atlyginama valstybės tarnautojų padaryta žala?
Valdžios institucijų padarytą žalą pagal įstatymus duota atlyginti Teisingumo ministerijai (TM). Ministerijos 15min pateiktais duomenimis, 2016 metais išmokėta 1,77 mln. eurų, 2017 m. – 1,43 mln. eurų kartu su Europos žmogaus teisių teismo priteista žala.
„TM vykdo teismo sprendimus, išmoka priteistą žalos atlyginimą ir nusiunčia atsakingai institucijai pranešimą apie žalos išmokėjimo faktą“, – 15min paaiškino teisingumo ministrės patarėja Jurgita Jacovskienė.
Tačiau susigrąžinti šiuos pinigus regreso tvarka turi ta institucija, kuri atstovavo valstybei konkrečioje byloje.
TM neturi duomenų, kaip kitoms institucijoms sekasi susigrąžinti sumas iš kaltais pripažintų tarnautojų.
„Siekiant įgyvendinti regreso teisę ir teikiant ieškinį ar skundą teismui, reikia įrodinėti būtinas civilines atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala ir kaltė), todėl praktikoje tokius reikalavimus pareikšti yra gana sudėtinga“, – teigė ji.
Anot ministerijos atstovės, TM pavesta atstovauti valstybei bylose dėl neteisėtų teismo veiksmų, tačiau norint prisiteisti žalą iš teisėjų reikia, kad žala būtų padaryta tyčiniais veiksmais, o tokių atvejų dar nebuvo.
