Dirbo nesislėpdami
Praėjusią savaitę vienas „Facebook“ vartotojas pasidalijo iš nuotraukų sudarytu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas kai tik toks procesas. Jis jau peržiūrėtas 20 tūkst., juo pasidalinta beveik 500 kartų.
Beveik 40 sekundžių trukmės įraše rodomas daugiabutis namas, ant kurio stogo įrengta antena. Kitame kadre prie jos dirba kažkoks žmogus. Po to matyti, kaip kranu nuleidžiamas pailgas į didžiulę dėžę panašus objektas.
Jis „užmaunamas“ ant antenos, greta pasirodo dar daugiau darbininkų su specialia apranga. Baigus darbą antenos nebematyti, užtat ant gyvenamojo namo atsiradęs tarytum kaminas. Nemačius proceso iš toliau sunku suprasti, kad jis buvo ne sumūrytas, o nuleistas iš dangaus ir nėra tikras, net šone turi savotiškas dureles.
„Antenos maskavimas, – taip klipą pavadino juo pasidalijęs vyras ir paaiškino: – Namo gyventojams pavyko nufilmuoti darbuotojus, maskuojančius 5G anteną ant namo stogo. Kodėl tai reikia slėpti, nežinoma, nes valdžia teigė, kad 5G antenos yra visiškai saugios.“
Darbus ant stogo sunku pavadinti slėpimu, mat antena buvo paslėpta nebent nuo tų, kurie niekada nėra buvę šioje vietoje. Kone 4 m (tai galima apskaičiuoti pagal žmogaus ūgį) aukščio įrenginio prieš tai buvo sunku nepastebėti, darbai atlikti vidury dienos, jų nedangstant ir kitaip neslepiant.
Dengia net medžiais
Atvirkštinė vaizdo paieška pagal kadrą iš įrašo rodo, kad juo internete dalijamasi jau ne vienus metus.
Pavyzdžiui, ne itin populiariuose „YouTube“ kanale ir „Facebook“ paskyroje jis buvo paskelbtas 2021 m. lapkričio pabaigoje. Pastarojoje dalijamasi daugiausia neigiama informacija apie 5G ryšį. Ir vienur, ir kitur ispaniškai, vokiškai bei prancūziškai paaiškinta, kad taip „maskuojamos antenos“, „antena tampa kaminu“.
Viename rusiškame tinklalapyje dar 2020 m. kadru su panašia scena buvo iliustruotas straipsnis apie nedidelių antenų apsaugą nuo vandalų, Kitame, skiriame statybų technologijoms, greta šios nuotraukos parodyta ir daugiau būdų antenoms uždengti.
Ta pati fotografija su kranu žemyn ant antenos leidžiamu „kaminu“ 2013 m. buvo publikuota prancūziškame tinklalapyje prie neilgo teksto apie antenų integraciją į miesto kraštovaizdį. Nuotrauką esą padarė skaitytojas Saint-Étienne-du-Rouvray miestelyje Normandijoje, šiaurės Prancūzijoje.
Anksčiau kitas tinklalapio skaitytojas buvo nufotografavęs dirbtinį medį, kuriuo taip pat buvo uždengta antena. Jei „kaminus“ iš toliau žiūrint sunkiau atskirti nuo tikrų, šis medis akivaizdžiai netikras – jo kamienas yra taisyklingos formos, su spyna užrakintomis durelėmis šone, pritvirtintas prie žemės.
Tad vargiai galima sakyti, kad antenos slepiamos, mat slėpimo faktas aiškiai matyti.
Maskuoja genocidą?
Tą patį įrašą, kuriuo pasidalijo lietuvis „Facebook“ vartotojas, lygiai prieš metus šiame socialiniame tinkle buvo paskelbęs vienas lenkas. „Maskuojamas genocidas elektromagnetine radiacija“, – pakomentavo jis.
Šią išvadą paneigė faktų tikrintojai iš Lenkijos tinklalapio „Demagog“. Anot jų, bazinės mobiliojo ryšio stotys (Base Transceiver Station, BTS) dengiamos estetiniais tikslais, kad susilietų su aplinka.
Bazinės stotys paprastai įrengiamos ant aukštų stiebų ir yra skirtos radijo elektromagnetinėms bangoms siųsti bei priimti į mūsų įrenginius, pvz., mobiliuosius telefonus.
Ryšių instituto – Nacionalinio tyrimų instituto ekspertė Kinga Graczyk patikino, kad antenų slėpimas skirtas ne genocidui maskuoti, o estetikai užtikrinti.
„Kartais tai išplaukia iš nuomos sutarties, kurią operatorius pasirašo tam tikroje vietoje, sąlygų, kartais tai daroma pagal atskirus reglamentus, pavyzdžiui, susijusius su paminklų apsauga (2003 m. liepos 23 d. paminklų apsaugos ir priežiūros įstatymu).
Kai kuriose vietose galioja detalieji vietos plėtros planai, tokie tikslūs, kad juose nurodoma, pavyzdžiui, stogų spalva ir pan. Tada operatorius taip pat stengiasi pritaikyti stoties išvaizdą prie vietos plėtros plano reikalavimų“, – „Demagog“ sakė ekspertė.
Spinduliuotė ribojama
Nėra pakankamai mokslinių įrodymų, leidžiančių susieti sveikatos būklę su elektromagnetinių laukų poveikiu.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), peržiūrėjusi maždaug 25 tūkst. straipsnių apie galimą neigiamą elektromagnetinės spinduliuotės poveikį žmonių sveikatai, padarė išvadą, kad „dabartiniai įrodymai nepatvirtina, jog yra kokių nors pasekmių sveikatai, atsirandančių dėl žemo lygio elektromagnetinių laukų“, t. y. tokių, kuriuos sukelia, pvz., mobiliųjų telefonų antenos.
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC), kuri klasifikuoja žmogaus kancerogenus, radijo dažnio elektromagnetinį lauką priskyrė grupei 2B. Ten yra ir alavijo lapų ekstraktas, tradicinės azijietiškos raugintos daržovės.
Bendrovės „Telia Lietuva“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius portalui 15min yra sakęs, kad, vadovaujantis Tarptautinės apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) gairėmis, Europos Sąjungoje nustatytos griežtos elektromagnetinių laukų spinduliuotės ribos, o Lietuvoje jos atitinka europines normas.
Taip pat skaitykite: Vėl įspėjimai dėl 5G ryšio: kaip jis veikia ir ar tikrai kelia pavojų sveikatai?
Žadama geresnė ryšio kokybė
Lietuvos Penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 202-2025 m. gairėse šis ryšys apibūdinamas kaip standartizuota technologija, kurios kokybiniai rodikliai – ypač didelis pralaidumas, maža delsa ir plačios pritaikymo galimybės.
5G ne tik suteikia didesnę ryšio paslaugų kokybę pavieniams vartotojams, bet ir leidžia į tinklą sujungti daiktus, o taip dar labiau išplėsti daiktų interneto (angl. internet of things) bei tarpusavio sąveika grindžiamų įrenginių (angl. machine to machine) pritaikymą.
Europos Komisija 5G ryšį apibrėžia kaip naujos kartos mobiliąją technologiją, skirtą palaikyti vis didesnį vartotojų ir įrenginių skaičių bei didėjantį jų generuojamų ir besidalijamų duomenų kiekį.
Technine prasme 5G tinklams būdingas mažas vėlavimas (greitas reagavimas realiuoju laiku), platesnis pralaidumas (norint labai greitai dalytis duomenimis) ir tinklo resursų efektyvus skirstymas (angl. network slicing), kad resursai būtų skiriami pagal mobiliojo ryšio išskirtines pritaikymo sritis, pvz., autonominiams automobiliams, e. sveikatai, energijai valdyti, įvairioms visuomenės saugą užtikrinančioms programoms, gamybos automatizavimui ir pan.
Šis ryšys pagrįstas radijo prieigos tankinimo metodu (OFDM, angl. orthogonal frequency-sharing multiplexing), panaudojant statmenus informacijos perdavimo nešulius (angl. carrier).
4G ir 5G technologijos veikia pagal tuos pačius trečios kartos partnerystės projekto, jungiančio 7 telekomunikacijų standartų rengimo organizacijas (3GPP, angl. 3rd Generation Partnership Project) standartizuotus mobiliojo tinklo principus.
Papildomai 5G technologija išplečia mobiliojo ryšio tinklo pritaikymus, leidžia pasiekti didesnį darbo našumą, apjungiant daiktų ir procesų valdymą mobiliuoju ryšiu.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Kaminas ant bazinės stoties uždėtas estetikos sumetimais. Nėra pakankamai mokslinių įrodymų, leidžiančių susieti sveikatos būklę su mobiliojo ryšio antenų skleidžiamų elektromagnetinių laukų poveikiu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
