Ekonominė laisvė
Ką pernai sakė prezidentė?
„Žingsnis po žingsnio, pasitikėdami vieni kitais ir tikėdami savo šalies ateitimi, mes jau įveikėme labai sudėtingas – valstybės stabilizavimo, saugumo, energetinės nepriklausomybės ir finansinės atsakomybės atkarpas.
Pagal Ekonominės laisvės indeksą Lietuva yra pakilusi į 13-tą vietą tarp 180 pasaulio valstybių“.
Kas pasikeitė?
Pasauliniame Ekonominės laisvės indeksą, kurį kasmet sudaro JAV tyrimų centras „Heritage Foundation“, šiemet Lietuva pagal nukrito trimis pozicijomis ir užėmė 16 vietą. Latvija šiame indekse užima 20 vietą, Lenkija – 45. Estija šiemet Ekonominės laisvės indekse pakilo į 6 vietą.
Biurokratinis aparatas
Ką pernai sakė prezidentė?
„Keturiolika ministerijų turi 347 pavaldžias institucijas, tačiau Seimo Audito komitetui pateiktos ataskaitos byloja, kad vien pernai ekspertams ir galimybių studijoms išleista 11 milijonų eurų. Vyriausybės kanceliarija išlaidas ekspertams padidino 35 kartus“.
Kas pasikeitė?
Vyriausybės kanceliarijos duomenimis, palyginus prezidentės 2015 metų metinėje ataskaitoje pateiktus duomenis su 2016 metais, galima konstatuoti aiškią Vyriausybei ir ministerijoms pavaldžių institucijų skaičiaus ir išlaidų ekspertų paslaugoms mažėjimo tendenciją.
2016-aisiais 14 ministerijų turėjo 323 pavaldžias institucijas.
Seimo Audito komiteto vykdomos valstybės biudžeto lėšų parlamentinės kontrolės 2016 metų duomenų apibendrinime nurodoma, kad faktinės išlaidos ekspertams sudarė 4,3 mln. eurų.
Vyriausybės kanceliarija iš biudžetinių lėšų 2016 metais ekspertams išleido 1815 eurų. Galimybių studijų nebuvo atlikta.
Alkoholis
Ką pernai sakė prezidentė?
„Priklausomybių liūne grimzta jau 56 tūkst. žmonių, alkoholizmas tampa daugelio socialinių problemų rykšte. Alkoholio kontrolės įstatymas per 4 metus bandytas taisyti jau 103 kartus. Šiuo metu Seime eilės laukia dešimtys su tuo susijusių pataisų. Nesulaukę veiksmingų sprendimų, įstatymų pakeitimus jau siūlo patys žmonės. Pilietinės iniciatyvos verčia nedelsti ir reaguoti“.
Kas pasikeitė?
Naujos kadencijos Seimas likus savaitei iki naujo prezidentės metinio pranešimo priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, tarp kurių ir dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai artimos piliečių grupės „Už blaivią“ pernai Seimui pateiktų pataisų. Seimas nusprendė, kad alkoholis turi būti parduodamas tik asmenims nuo 20 metų Pardavimo laikas: pirmadieniais-šeštadieniais 10-20 val., sekmadieniais – 10-15 val. Alkoholio reklama Lietuvoje – draudžiama. Tačiau atsisakyta idėjos skirstyti renginius į mokamus ir nemokamus. Įsigijus alkoholio jo slėpti maišeliuose nereikės.
Vaikų globos namai
Ką pernai sakė prezidentė?
„Mano kvietimą – „Lietuva be globos namų“ jau išgirdo daugybė žmonių. Paskatinus ir paspartinus vaikų globą ir įvaikinimą, per porą metų globos namus paliko pusė tūkstančio vaikų. Tačiau dar daugiau nei 3000 laukia savo šeimų.
Nuo kitų metų mažyliai iki trejų metukų jau nebepateks į valdiškas įstaigas – prireikus jais rūpinsis profesionalūs laikinieji globėjai“.
Kas pasikeitė?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vaikų globos namuose 2016-aisiais metais gyveno 3186 vaikai.
Šiuo metu netekusių tėvų globos vaikų yra 9309.
0-3 m. amžiaus globojami 857 vaikai, iš jų laikinoji globa nustatyta 607 vaikams, nuolatinė globa – 250 vaikų:
- šeimoje globojami 488 vaikai (343 – laikinoji globa, 145 – nuolatinė globa);
- šeimynoje – 26 globojami vaikai (13 – laikinoji globa, 13 – nuolatinė globa);
- globos įstaigose – 343 globojami vaikai (251 – laikinoji globa, 92 – nuolatinė globa).
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ligoninė
Sveikatos sistema
Ką pernai sakė prezidentė?
„Optimizavimo planų įgyvendinimas aplenkė ir šalies gydymo įstaigas. Vis dar išlaikome 94 ligonines, nors trečdalis jų nuostolingos, ir turime 38 proc. daugiau lovų nei ES vidurkis, nors trečdalis jų rajonuose – tuščios.
Lietuvoje ligų prevencijai skiriama 2 kartus mažiau lėšų nei Europos Sąjungos vidurkis“.
Kas pasikeitė?
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, šiuo metu vyksta ketvirtasis sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapas, kuris bus įgyvendinamas iki 2017 m. gruodžio 31 dienos.
Ligoninių, neatitinkančių Lietuvos Vyriausybės reikalavimų nustatytų akušerijos paslaugų teikimui, buvo trys – Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninė, Radviliškio ligoninė ir Lazdijų ligoninė. Šiose gydymo įstaigose šios paslaugos nebėra teikiamos.
Nuo 2014 iki 2016 m. pabaigos lovų skaičius gydymo įstaigose iš viso sumažėjo 5,73 proc.: aktyvaus gydymo lovų skaičius sumažėjo 1965 lovomis, o lovų, skirtų slaugai skaičius, augo, jų šalyje padaugėjo 512.
Hospitalizacijos atvejų skaičius Lietuvoje sumažėjo 6 504 atvejais (t. y. 0,9 proc.), tai reiškia, kad jau pasiektas 2017 m. planuotas rodiklis –19,4 atvejų 100 gyventojų.
2017 m. prevencinėms priemonėms iš valstybės biudžeto numatyta skirti 36,4 mln. eurų (t. y. 15 proc. daugiau nei 2015 metais).
Aukštosios mokyklos
Ką pernai sakė prezidentė?
„Principingo požiūrio stinga ir dėl aukštųjų mokyklų konsolidavimo.
Nors abiturientų sumažėjo trečdaliu, Lietuva vis dar leidžia sau prabangą turėti 45 aukštąsias mokyklas ir 1800 studijų programų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 5 universitetai milijonui gyventojų.
Rizikuojame tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu“.
Kas pasikeitė?
Universitetų ir studijų programų skaičius nesumažėjo. Gegužę Vyriausybė pristatė aukštojo mokslo reformos planą, pagal kurį Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai, o penktasis – specializuotas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Taip pat plane numatyta, kurie universitetai turėtų jungtis į bendrus darinius. Šiam planui Seimas yra pritaręs po pateikimo, tačiau „valstiečiai“ neslepia, kad planas tik rekomendacinis ir turėtų būti keičiamas.
Kibernetinis saugumas
Ką pernai sakė prezidentė?
„Kai kuriose srityse laikas nebelaukia. Pernai Kompiuterinių incidentų tyrimo padalinys užfiksavo 41 tūkstantį kibernetinių incidentų. Tačiau iki šiol neturime nei kritinės infrastruktūros sąrašo, nei jos gynybos planų. Kai kurios valstybinės institucijos vis dar naudoja nesaugią programinę įrangą. nenoriu net sakyti, kad anos sistemos įrangą. Sunkiai juda ir kibernetiniam šalies saugumui ypač svarbi Informacinių išteklių ir pajėgų konsolidacija“.
Kas pasikeitė?
2016 metais Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) apdorojo 49 463 incidentus pagal pranešimus, gautus iš Lietuvos elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, užsienio CERT tarnybų, atliekančių tarptautinius incidentų tyrimus, ir iš Lietuvos interneto naudotojų. Palyginti su 2015 metais (41 583 atvejai), kibernetinių incidentų užregistruota 19 proc. daugiau. Nei kritinės infrastruktūros sąrašo, nei jos gynybos planų iki šiol nėra.
Urėdijos ir „Lietuvos geležinkeliai“
Ką pernai sakė prezidentė?
„9 mlrd. eurų vertės turto ir 40 tūkst. darbuotojų indėlis į šalies ekonomiką siekia vos 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Ypač valstybinių įmonių kapitalo grąža smuko miškininkystės ir transporto sektoriuose.
42 nepajudinamos urėdijos veikia chaotiškai ir neefektyviai.
Pertvarkų vengimas ir negebėjimas susikalbėti su Europos Komisija, valstybe valstybėje virtusiuose „Lietuvos geležinkeliuose“, mums visiems gali atsieiti ne tik milijonines baudas, bet ir pašlijusią šalies reputaciją“.
Kas pasikeitė?
„Lietuvos geležinkeliuose“ vyksta didelės reformos. Kritikos neatlaikęs Stasys Dailydka iš įmonės vadovo pareigų pasitraukė gruodžio pradžioje. Po jo darbo neteko ir daug kitų vadovaujančias pareigas bendrovėje užėmusių žmonių.
Naujasis „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pranešė, kad įmonė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą įtardama, kad buvę įmonės vadovai padarė žalos, kuri yra vertinama 5 mln. eurų. Žala padaryta neva netinkamai vykdant viešuosius pirkimus, taip pat per vidaus sandorius, netikslingai skirstant paramą.
Urėdijų reformos kol kas nepalietė. Nors Seime pradėtos svarstyti pataisos, pagal kurias 42 atskirų urėdijų neliktų, reforma įstrigo Seimo Aplinkos komitete. Pareikalauta ekspertų vertinimo, tačiau jo niekas nepanoro atlikti už Seimo numatytus 100 eurų. Vyriausybė ketina prašyti Konstitucinio Teismo įvertinti, ar Konstitucijai neprieštarauja dabar galiojančio įstatymo nuostata, įteisinanti 42 miškų urėdijas.
Dividendai
Ką pernai sakė prezidentė?
„39 valstybinės įmonės į biudžetą nesumoka nė euro dividendų“.
Kas pasikeitė?
Finansų ministerijos duomenimis, tik dividendus už praėjusius metus yra sumokėjusios 22 įmonės, o pelno įmokas – 56 įmonės. Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad tai negalutiniai skaičiai, nes įmonės nuo dividendų ar pelno įmokų paskyrimo sumokėti privalo per 1 mėnesį, o akcininkų susirinkimas ar savininko sprendimas turi būti priimtas per keturis mėnesius pasibaigus metams.
Krizių valdymo centras
Ką pernai sakė prezidentė?
„Net ir po kruvinų įvykių Paryžiuje ir Briuselyje terorizmo prevencijos priemones matome tik ateities planuose – įstrigęs Krizių valdymo įstatymas, tyla dėl Krizių valdymo centro“.
Kas pasikeitė?
Krizių valdymo įstatymas nėra priimtas. Vyriausybė planuoja kurti Nacionalinio saugumo komisiją, kuri kas mėnesį susipažins su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, taip pat teiks pasiūlymus Vyriausybei dėl svarbiausių šalies saugumo klausimų. Vyriausybės kanceliarija yra užregistravusi nutarimo projektą dėl komisijos steigimo.
Korupcija
Ką pernai sakė prezidentė?
„Pasuktume dar greičiau: jeigu už korupcinius nusikaltimus būtų taikomos atgrasančios ir žalą atperkančios baudos, o ne vidutiniškai 8 proc. nuo maksimalios. Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) taptų politinės sistemos moralės sergėtoja, o ne susitepusių balintoja. Jeigu būtų depolitizuota Vyriausioji rinkimų komisija.
Nes dabar pagal valdančiųjų supratimą politikams yra likusi tik teisinė atsakomybė“.
Kas pasikeitė?
Priešpaskutinę 2016-ųjų dieną Aukščiausiasis Teismas paskelbė galutinę ir neskundžiamą nutartį Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje. Teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamieji pagrįstai nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o ne sukčiavimą, kaip norėjo prokuroras, todėl kaltinamieji atsipirko baudomis. Bylos duomenimis, 2004-2006 metais į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta daugiau nei 7 mln. eurų pajamų. Už tai V.Uspaskichui skirta 6,8 tūkst. eurų bauda, V.Gapšys nubaustas 3,6 tūkst. eurų, M.Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis. Nebausta liko partija, nors teismas pripažino, kad ji neturėjo išvengti atsakomybės, tačiau nuo bausmės išgelbėjo senatis.
VTEK šiemet ištiko permainos. Vienasmeniškai bandęs „valstietę“ Gretą Kildišienę bandęs išteisinti komisijos vadovas Romas Valentukevičius atsistatydino. Seimas pakeitęs įstatymą iš Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atėmė teisę teikti komisijos narį. Be to, įpareigojo komisiją rengti vardinius balsavimus.
„Valstiečiai“ siūlė depolitizuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją, tačiau Seime nesulaukė pritarimo, todėl jos sudarymo tvarka liks ta pati.
Žiniasklaidos laisvė
Ką pernai sakė prezidentė?
„Prieš bandymus užčiaupti žiniasklaidą solidariai sukilusi ketvirtoji valdžia apgynė žodžio laisvę. Tačiau žiniasklaidos laisvės tyrime Lietuva vis dėlto smuktelėjo per 4 vietas dėl pernelyg didelio suartėjimo su politikais ir verslu. Užkirtus kelią partijoms tiesiogiai turėti ir valdyti žiniasklaidos priemones, randama aplinkinių kelių manipuliuoti informacija. Tačiau žmonės nori žinoti tiesą. Visuomenės kritinį mąstymą ir informacinį raštingumą ugdo pilietiškoji „feisbuko“ karta“.
Kas pasikeitė?
Organizacijos „Reporteriai be sienų“ tradiciniame Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva per metus nukrito dar viena pozicija į 36 vietą. Tyrimo duomenimis, riziką kelia menkas žiniasklaidos ekonominis pajėgumas ir stambiojo verslo interesai.
Be to, šiemet buvo bandoma įvesti ne vieną žiniasklaidos laisvę ribojantį teisės aktą. Dar pernai tik prezidentės veto sustabdė socialdemokratų iniciatyvą taikyti baudžiamąją atsakomybę už neviešų teismo posėdžių medžiagos atskleidimą. Gruodį Seimas mėgino priimti Civilinio kodekso pataisas, kurios būtų apribojusios teisę kritikuoti viešuosius asmenis, bet ir vėl sulaukta prezidentės veto.
Šiemet trims „valstiečiams“ buvo kilęs noras įstatymu įpareigoti žiniasklaidą ne mažiau nei pusėje turinio nurodyti teigiamą informaciją, bet jo atsisakyta pradinėje stadijoje. Nepasiekė Seimo posėdžių salės ir siūlymas drausti skelbti įmonių dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją.
