Kasmet tokių asmenų vis daugėja.
Ministerijos BNS pateiktais duomenimis, administracine tvarka 2016 metais nubausti 270 tarnybos vengę prievolininkai, 2017 metais – 5,5 tūkst., 2018 metais – 7,4 tūkst., o šiais metais – jau 6,8 tūkstančio.
„Administracinę atsakomybę pradėjome taikyti 2015 metais, atkūrus šaukimus į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą“, – teigia KAM.
Šie asmenys gavo įvairių nuobaudų – nuo įspėjimo iki piniginės baudos. Administracinė nuobauda už tarnybos vengimą neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų.
„2019 metais turime daugiau nei 7,5 tūkst. asmenų vengiančių vykdyti šaukimo procedūras ir Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos nurodymus. Tačiau negalime tiksliai įvardyti, kiek iš jų yra piktybiškai vengiančių ar tiesiog užmiršusių, ar nežinojusių apie karo prievolę“, – rašoma BNS atsiųstame komentare.
Iš jų beveik 3,6 tūkst. karo prievolininkų yra įtraukti į Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybinį registrą.
KAM teigia, kad dėl likusių 3,9 tūkst. šauktinių atliekami administracinių nusižengimų tyrimai ir tikėtina, kad jie bus baudžiami administracine tvarka.
Kaip žurnalistams sakė Karo prievolės komplektavimo tarnybos Karo prievolės ir veiklos planavimo skyriaus viršininkas majoras Evaldas Zelba, šiemet jau 6,8 tūkst. šauktinių buvo surašyti administraciniais protokolai.
„Tai yra dalis jaunuolių, kurie paprasčiausiai nepasižiūrėjo svetainėje karys.lt, kad jie yra šaukiami arba netinkamai suvedė savo duomenis į paieškos sistemą“, – teigė E.Zelba.
Dalis šauktinių nėra susipažinę su tvarka, kad jaunuoliai patys privalo pasižiūrėti, ar jie yra šaukiami.
„Jeigu du kartus yra surašomos administracinės baudos, tada yra keliama baudžiamoji byla“, – kalbėjo E.Zelba.
Šiemet į šauktinių sąrašus įtraukti 31 tūkst. jaunuolių, kuriems 19–26 metų. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose bus pašaukti daugiau nei 3,8 tūkstančio.
Pernai buvo daugiau nei 10,7 tūkst. asmenų, vengiančių atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Iš jų Lietuvoje gyvenantys asmenys sudaro apie 20 procentų, o užsienyje – šiek tiek daugiau nei 60 procentų.
KAM teigia, kad remiantis praėjusių metų statistika, daugiausiai šaukimo procedūrų vengia užsienyje gyvenantys vyrai.
„Tikimės jaunuoliai ir toliau rinksis tarnybą Lietuvos kariuomenėje savanoriškai ir nelauks, kol jie bus pašaukti“, – sako KAM.
Pasieniečiai įspėjo daugiau nei 600 jaunuolių
Šiai metais pasieniečiai įspėjo daugiau nei 600 karo prievolės tarnybos vengusių vyrų, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.
„Čia yra tie visi šaukimo amžiaus piliečiai, kurie laiku neprisistato atlikti savo prievolės ir vyksta per sieną“, – BNS sakė G. Mišutis.
Jis teigė, kad tokiais atvejais šauktiniai nėra sulaikomi ar kaip nors baudžiami. Pasieniečiai tik įteikia šaukimą atvykti į karo prievolės centrą. Šiame šaukime nurodomos už tarnybos vengimą gresiančios sankcijos.
„Dažniausiai jie (tarnybos vengiantys prievolininkai – BNS) net Lietuvoje gyvena, bet, aišku, yra ir gyvenančiųjų užsienyje. Tai daugiausiai jauni žmonės“, – teigė VSAT atstovas.
Po įspėjimo jie gali tęsti kelionę į Lietuvą ar iš jos.
Anot VSAT statistikos, šiais metais iki liepos 12 dienos pasieniečiai įspėjo 610 karo prievolės vengiančių asmenų. Daugiausiai jų įspėjami oro uostuose.
Gresia laisvės atėmimas
Karo prievolės įstatymas numato, kad šauktiniams nevykdant numatytų pareigų gali būti skirta bauda nuo 30 iki 140 eurų.
Už neatvykimą į privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti baudžiama 300 eurų siekiančia bauda.
O už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą – taikoma baudžiamoji atsakomybė ir skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Kaip pranešė KAM, šių metų balandį Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo pirmąją baudžiamąją bylą dėl tarnybos vengimo.
Kauno apylinkės teismo atstovė Vaida Bytautė BNS sakė, kad privalomosios karo tarnybos vengusiam 1992 metais gimusiam Kėdainių rajono gyventojui skirta 1 tūkst. eurų bauda.