Dabartinį įstatymą, pagal kurį nuo karo prievolės atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai, liepą Konstitucinis Teismas (KT) pripažino prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui.
„Nuo karo prievolės atleisti asmenys nešaukiami atlikti nei privalomosios karo tarnybos, nei tarnybos paskelbus mobilizaciją. Šiuo projektu numatoma, kad dvasininkams bus atidedama tik privalomoji karo tarnyba, t.y. mobilizacijos atveju jie gali būti šaukiami atlikti karo prievolę, tokiu atveju jie būtų skiriami į karo kapelionų pareigas“, – nurodo ministerija.
Kaip KAM aiškino BNS, mobilizacijos atveju karo prievolės atlikti pašaukti dvasininkai, kaip ir kiti karinio parengtumo neįgiję asmenys, prieš paskiriant juos į tarnybą bus šaukiami į mokymus įgyti pagrindinį karinį parengtumą.
Esamą reguliavimą siūlančias keisti pataisas trečiadienį numato svarstyti Vyriausybė. Lietuvos vyskupų konferencija rašte Krašto apsaugos ministerijai teigia pritarianti siūlomoms pataisoms.
Po liepą paskelbto KT sprendimo Krašto apsaugos ministerija teigė, jog katalikų dvasininkai galėtų rinktis civilinę šauktinių tarnybos alternatyvą – jos metu prievolininkai dirba valstybės ar savivaldybių institucijose, tačiau tam prieštaravo Lietuvos vyskupų konferencija.
Lietuva nuo 2015 metų kasmet pašaukia maždaug po 3 tūkst. karo prievolininkų. Jie kariuomenės daliniuose tarnauja devynis mėnesius.
