Pasikeitusi situacija
Pernai spalį Valstybės gynimo taryba iš trijų siūlytų variantų naujajam kariuomenės poligonui išsirinko būtent Rūdninkus – teritoriją, kurioje sovietmečiu veikė tankų ir aviacijos poligonas.
Pagal pirminį planą per maždaug vienerius metus – iki šių metų rudens – turėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir techninis, ekonominis, finansinis bei socialinis projekto vertinimas. Planuota, kad metų pabaigoje Seimas galėtų priimti sprendimą dėl infrastruktūros steigimo.
Tuomet tikėtasi, kad Seimas poligono steigimą ypatingos svarbos objektu galėtų pripažinti iki šios kadencijos pabaigos, tai yra – iki 2024 metų rudens.
Visgi situacija kardinaliai pakito vasario pabaigoje, Rusijai užpuolus taikią Ukrainą ir pradėjus jau beveik mėnesį trunkantį karą, nusinešusį tūkstančius gyvybių.
Neilgai trukus nuo karo pradžios Lietuva papildomai skyrė daugiau nei 250 mln. eurų gynybos biudžetui didinti, dalį jų numatyta skirti ir papildomos infrastruktūros sąjuningininkų pajėgoms priimti įrengimui – planuojama statyti tris stovyklas, galinčias talpinti kone pustrečio tūkstančio karių – brigados dydžio vienetą.
Su Projekto įgyvendinimu susiję sprendimai turi būti priimami per kuo trumpiausius terminus
Visgi, didėjant sąjungininkų skaičiui, augs ir problemos, dėl kurių naujojo poligono ir prireikė – jau rudenį kalbėta, kad didžiausi Lietuvoje Pabradės ir Gaižiūnų poligonai yra užpildyti maždaug 130 proc. savo pajėgumų.
Naujojo poligono svarbą prieš kelias dienas pabrėžė ir prezidentas Gitanas Nausėda, kuris lankydamas Pabradėje dislokuotus amerikiečių karius reiškė viltį, kad Seimas specialų įstatymą dėl to priims dar šioje pavasario sesijoje ir tai leis nedelsiant pradėti organizacinius darbus šioje, netoli strategiškai svarbaus Suvalkų koridoriaus esančioje teritorijoje.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas prieš porą savaičių teigė, kad iš skirtingų frakcijų narių yra jaučiamas palaikymas „kad reikia kuo greičiau padaryt“.
Anot jo, specialus įstatymas leistų greičiau atlikti poligono steigimo darbus.
„Įstatymo reikia tam, kad pagreitintume visas procedūras, turim gerą pavyzdį su fiziniu barjeru, vadovaujamės panašia logika, ir tikimės, kad kai kurias pratybas Rūdninkų poligone bus galima pradėti jau šiais metais“, – sakė konservatorius.
Jo teigimu, naujai steigiamo poligono „visiškas funkcionalumas bus pasiektas 2023 metais“.
Projekto išlygos
Pirmadienį pateiktu įstatymo projektu siūloma ypatingos valstybinės svarbos projektu pripažinti ne tik naująjį poligoną, bet ir jam reikalingos infrastruktūros įrengimą už poligono ribų bei naujų saugomų teritorijų, kurios turėtų kompensuoti gamtai padarytą žalą, įsteigimą.
Visą poligono įrengimo projektą pavedama įgyvendinti Krašto apsaugos ministerijai, o už teritorijos esančios infrastruktūros ir naujų saugomų teritorijų įsteigimą atskiroms institucijoms darbus turėtų deleguoti Vyriausybė. Atitinkamai turėtų būti skirstomi ir projektui reikalingi finansiniai ištekliai.
Projekte taip pat numatoma žemės perėmimo valstybės nuosavybėn ir perdavimo į Krašto apsaugos ministerijos pasitikėjimą tvarka. Jei su jau dabar valstybei priklausančia žeme trukdžių neturėtų kilti, kiek ilgiau gali užtrukti žemės paėmimas visuomenės poreikiams iš privačių savininkų.
Anot įstatymo projektą rengusios ministerijos, šiuo metu numatomoje teritorijoje yra 48 sklypai, kuriuos reikia paimti visuomenės poreikiams. Įstatyme numatytots visos procedūros ir terminai, kuriais remiantis ir būtų vykdomas procesas.
Siūloma, kad įgyvendinant projektą nebūtų taikomi įstatymuose numatyti reikalavimai parengti teritorijų planavimo dokumentus, nereikėtų atlikti statinių projektų ekspertizės ir gauti statybų leidimo.
Saugomų teritorijų klausimas
Projekte taip pat numatyta, kad nebūtų taikomi veiklos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai, Miškų bei kituose įstatymuose reglamentuoti apribojimai, susiję su statinių statyba miško žemėje ir paties miško kirtimu.
Taip pat siūloma, kad nereikėtų gauti leidimo kirsti saugotinus želdinius ir kompensuoti jų atkuriamąją vertę.
Tiesa, projekta numatyta, kad saugomas teritorijas prižiūrinčios institucijos kartu su KAM turėtų stebėti poligone esančių draustinių būklę ir imtis veiksmų „kad tas neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms, kurio neįmanoma išvengti dėl poligono įkūrimo (...) būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose“.
Tai, kad reikės kompensuoti saugomų teritorijų praradimus, buvo aišku nuo pat pradžių, nes poligone šiuo metu veikia keli draustiniai, įkurta „Natura 2000“ tinklo teritorija.
Vyriausybės atstovai tuomet teigė, kad gamtai bus padaryta kiek įmanoma mažesnė įtaka, ir pabrėžė, kad Lietuvoje yra labai sunku rasti tokią, maždaug pusantro šimto kvadratinių kilometrų dydžio, teritoriją, kurioje nebūtų svarbių inžinerinių tinklų, valstybinės reikšmės kelių ar kultūros paveldo objektų.
„Europoje nėra priešpriešos tarp poligonų ir saugomų teritorijų“, – rudenį sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Siekiant kuo spartesnio progreso, projekte įtvirtinamas visapusiškas institucijų bendradarbiavimas tarpusavyje ir keitimasis informacija, kuris užtikrintų savalaikį sprendimų priėmimą.
„Su Projekto įgyvendinimu susiję sprendimai turi būti priimami per kuo trumpiausius terminus“, – rašoma projekte.