Ketvirtadienį Vilniuje minint 508-ąsias Oršos mūšio metines surengtoje konferencijoje, kur dalyvauja Ukrainos atstovai bei Baltarusijos opozicijos lyderiai, jis pabrėžė, kad daugiau nei prieš 500 metų „mūsų bendros pajėgos laimėjo prieš du-tris kartus didesnę Maskvos kariuomenę“.
„Šiandien ši Oršos mūšio pergalė yra labai simboliška. Čia, Lietuvoje, visos pergalės prieš rusus karuose, diplomatijoje ar net sporte yra labai svarbios mums, mes jas minime, mes jas prisimename ir mokomės iš jų“, – sakė viceministras.
Anot Ž.Tomkaus, istorija moko, jog laimėti galima tik būnant susivienijus.
„Todėl ypatingai svarbu šiandien būti kartu, dar artimiau bendradarbiauti, kad galėtumėme apginti mūsų saugumo ir gynybos interesus prieš agresorių“, – tvirtino viceministras.
„Mums yra vienintelis galimas sprendimas, pasirinkimas, turint omenyje mūsų regioną ar euroatlantinę bendruomenę – tai yra Ukrainos pergalė. Mes suprantame, kad saugumo Europoje nebus be Ukrainos, esančios tarp nepriklausomų ir demokratinių valstybių“, – pridūrė Ž.Tomkus.
Anot jo, puikus vienybės pavyzdys yra bendra Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada, integruota su NATO pajėgomis.
Viceministras tikisi, kad brigada, šiuo metu dėl karo Ukrainoje negalinti visavertiškai veikti, netrukus vėl bus atkurta.
„Deja, bet Ukraina šiuo metu tapusi frontu kovodama prieš Rusiją. Mes, čia susirinkusieji, suprantame, kad mūsų pareiga yra būti kartu šioje kovoje, visose įmanomose diplomatinėse arenose, diplomatiniuose forumuose, kad sužadintumėme pilietinę visuomenę ir praktiškai užtikrintumėme karinę paramą“, – pabrėžė Ž.Tomkus.
Oršos mūšis vyko 1514 metų rugsėjo 8 dieną tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių netoli Oršos (dabartinė Baltarusija).
LDK kariuomenė, vadovaujama etmono Konstantino Ostrogiškio, sumušė Ivano Čeliadnino vadovaujamą Maskvos kariuomenę.
Pasak istorikų, Oršos mūšyje sumušus maskvėnų pajėgas LDK stojo savotiškas atokvėpio ir ramybės laikotarpis, kada buvo sukurtas pirmasis Lietuvos statutas, iškilo Valdovų rūmai, pradėtos spausdinti knygos, o šalyje prigijo renesanso ir reformacijos idėjos.
