Ši trumpojo nuotolio oro gynybos sistema yra ginkluota „Stinger“ raketomis „žemė-oras“, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos pajėgumai su papildomais kariais Lietuvoje dislokuojami reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją.
„Norint efektyvaus atgrasymo ir gynybos, ypač svarbu turėti Lietuvoje viso spektro pajėgumus, taip pat ir kritiškai svarbų oro gynybos elementą. Kartu su sąjungininkais turime užtikrinti, kad NATO atgrasymas suveiks, o prireikus, būti pasirengę efektyviai gintis“, – ministerijos pranešime cituojamas A.Anušauskas.
Vokietija vadovauja ir skiria didžiausią karių skaičių nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuojamai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei.
-
Po mūšio prie Malaja Roganės – šiurpus radinys greitkelyje: sušaudyti civilių automobiliai
-
Socialiniai tinklai filtruoja turinį: tarp ištrintų įrašų – ir karo nusikaltimų įkalčiai
-
Saulius Žukas: Karo dvelksmas
-
Mariupolio blokada: miestą ginantys „Azov“ kariai alpsta iš bado ir nebeturi švaraus vandens
NATO batalioną įprastai sudaro apie 1200 karių, tačiau reaguojant į Rusijos karinę invaziją Ukrainoje ir Baltarusijoje dislokuotus rusų karius, Vokietija yra atsiuntusi į Lietuvą papildomų karių ir papildomą karinę techniką.
Papildomų karių į Lietuvą yra atsiuntusi ir Norvegija. Be vokiečių ir norvegų, šiuo metu NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Rukloje tarnauja kariai iš Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Liuksemburgo ir Islandijos.
