Viceministrė Greta Tučkutė interviu BNS teigė, kad tai tiek sustiprins Lietuvos nacionalinį saugumą, tiek suteiks postūmį vietinei gynybos pramonei.
Įstatyme atsirastų tai, ką rinkos dalyviai vadina ofsetu – mechanizmas, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, yra vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.
Įstatymo projekte tai apibrėžta sąvoka „pramoninis bendradarbiavimas“.
„Pramoninis bendradarbiavimas iš tiesų yra svarbus tuo, kad jis užtikrina nacionalinį saugumą ir gynybą, užtikrina tiekimo grandines ir galimybes vietoje turėti produktus, servisą, įrangą, kurios mums labiausiai reikia“, – interviu BNS sakė G.Tučkutė.
„Turėti technologijas turbūt jau iš tų moderniųjų kompanijų, kurios galėtų čia ateiti ir vystyti savo veiklą ir tokiu būdu, jeigu yra, pavyzdžiui, didžiulis įsigijimas, tai argi mums blogai, jeigu, tarkim, – čia aš hipotetiškai kalbu – 20 procentų to įsigijimo grįžta į mūsų pramonę, į mūsų rinką, kur mūsų darbo jėga gali dirbti ir dar sukuriama pridėtinė vertė ir sukuriamas produktas, kuris yra ypatingai svarbus nacionaliniam saugumui“, – kalbėjo ji.
Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektą KAM registravo dar pernai rudenį, po kelis mėnesius trukusio derinimo jis netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę.
Pritarus Ministrų kabinetui, įstatymas dar turės būti priimtas Seime.
– Suprantu, kad pakvietėte pasikalbėti, nes netrukus teiksite Vyriausybei Gynybos ir saugumo pramonės įstatymą?
