Apie kanapes yra sukurta tiek mitų, kad juos Lietuvoje ir paneigti sunku. Taip sako Trakų rajone, Lentvaryje, gyvenantys Aivaras ir Renata Trainovičiai, kurie padeda čia ūkininkaujančiam Aivaro tėvui Zenonui Trainovičiui.
Nors 120 hektarų dirbamos žemės ūkyje auginami galvijai, sėjamos įvairios kultūros, nemaži žemės plotai jau kelerius metus skiriami pluoštinėms kanapėms. Taip gimė „Zenon Hemp Farm“.
Mitų netrūksta
„Mes auginame pluoštines kanapes. Vos pasakius „kanapės“ visiems jau iš karto aišku, kokios čia tos kanapės. Labai trūksta informacijos“, – apie mitus kalbą pradeda Renata Trainovičė.
Todėl net mugėse dalyvauti Lietuvoje jiems iki šiol nėra lengva, kadangi bent keturi iš dešimties priėjusių žmonių jų veiklą komentuoja „gana griežtai“.
Vos pasakius „kanapės“ visiems jau iš karto aišku, kokios čia tos kanapės. Labai trūksta informacijos, – sakė R.Trainovičė.
2010–2011 metais Aivaro tėvas perėmė savo tėvų ūkį. Trakų rajone žemės nėra derlingos, tad teko išbandyti ne vieną kultūrą, tikintis kaip įmanoma geresnio derliaus, tačiau lengva nebuvo.
„Paskui tėvas sužinojo, kad Lietuvoje bus leidžiama auginti pluoštines kanapes. Per vieną vakarienę kalbėjomės ir tėtis papasakojo, kad jo prosenelis irgi augino pluoštines kanapes, vijo virves, sėklas vežė į spaudyklą, spaudė aliejų. Tėtis ir sako – gal pabandykime ir mes atgaivinti šitą ūkio šaką? 2014 metais leista auginti, pasėjome penkis hektarus, išaugo įspūdingos kanapės, apie 3 m aukščio“, – apie sumanymą ir šios veiklos pradžią pasakojo A.Trainovičius.
Penki hektarai liko žiemoti
„Užauginome ir ką daryti toliau? Sėdėjome ir galvojome. Iš pradžių net minties, kad iš tų kanapių galėtume arbatą gaminti ne sau, nebuvo. Apie tai, kad iš sėklų spaudžiamas aliejus, duona su jomis kepama, žinojome. Turime tradiciją, kad penktadienį einame pas tėvelį į pirtį, tai sėdėjome ten, gėrėme kanapių arbatą ir kalbėjomės, svarstėme, kad arbata tai skani, bet kas iš to. Tais metais iš tų penkių hektarų nuėmėme labai nedaug“, – antrindama vyrui kalbėjo ir Renata.
Kitkas liko laukuose žiemoti. Vis dėlto tai paskatino šeimą domėtis pluoštinėmis kanapėmis ir ką galima būtų iš jų pagaminti bei pasiūlyti rinkai. Kaip prisipažįsta, per žiemą svarstydami vis patys gėrė kanapių arbatą.
Iš pradžių net minties, kad iš tų kanapių galėtume arbatą gaminti, nebuvo.
„Tuo metu Lietuvoje dar nebuvo daug informacijos, vos vienas kitas sakinys. Pradėjome gilintis, koks tos arbatos poveikis, ar ji sveika, kokie tyrimai atlikti ir pan. Visą tą žiemą tik tai ir darėme. Sužinojome, kad tyrimai atlikti, sveikatą gerina, padeda susikaupti, amerikiečiai atlikinėjo ir daugiau tyrimų, kurių eigą stebėjome. Pradėjome pakuoti tą arbatą sau, draugams, šeimos nariams, veždavome į svečius: „Pagerkite ir jūs, mes geriame.“
Beieškant literatūros, pradėjome ieškoti socialiniuose tinkluose bendrų grupių. Atradome daug tokių grupių, žmonės ten dalijosi informacija, kur ką skaitė, ką rado. Taip pradėjome bendrauti. Kadangi turėjome kelis šimtus kilogramų, nežinojome, ką su jomis daryti, pradėję bendrauti su žmonėmis ėmėme jiems siūlyti – turime kanapių arbatos, galime jos atsiųsti dovanų“, – apie šios veiklos pradžią pasakojo Renata.
Pradėjo nuo dovanojimo
Jos teigimu, prieš 2014 metų Kalėdas jie savo rankų darbo pluoštinių kanapių arbatą siuntinėjo nemokamai į Didžiąją Britaniją, JAV, Kanadą, jau buvo atlikę tyrimus, kad jų arbata psichotropinio poveikio neturi, tad viskas legalu ir teisėta. Gana greitai Trainovičiai sako sulaukę klausimų, ar galima būtų jų arbatos nusipirkti.
„Kitais metais turėjome mintį, kad vėl reikia mėginti. Pradėjome ieškoti kontaktų. Pirmas dalykas, kurį padarėme, kas buvo man labai įdomu, nes esu studijavusi tarptautinį verslą, tai pasidomėjau asociacijomis. Mums labai svarbu buvo daryti viską legaliai, kad tik nebūtų jokių neatitikimų. Todėl susisiekėme su Europos pluoštinių kanapių asociacija, pradėjome su jais komunikuoti ir pasiprašėme būti nariais“, – pasakojo R.Trainovičė.
Asociacijos nariais jie tapo. Pluoštines kanapes Trainovičiai tikina auginantys ekologiškai, šiemet jomis buvo užsėtas 25 ha plotas, kitais metais planuojama jį padidinti iki 50 ha.
Pradėjome pakuoti tą arbatą sau, draugams, šeimos nariams, važiuodami į svečius veždavome: „Pagerkite ir jūs, mes geriame“.
Arbatą Trainovičiai pardavinėja internetinėje parduotuvėje. Daugiausia išsiunčia į užsienį: Didžiąją Britaniją, Kanadą, net į Australiją.
„Lietuvoje trūksta žinių. Dabar tik dažniau ateina žmonės, norintys auginti pluoštines kanapes, o pačioje pradžioje – 2015–2016 metais – Europoje jau buvo bumas, o Lietuvoje dar niekas nieko nežinojo. Daugiausia galvota, kad pluoštinė kanapė yra ta pati, kurią rūko ir t.t.“, – šypsojosi Aivaras.
Dabar ūkininkai jau pasigamino ir mašiną, kuri padeda nuimti derlių, nes iki šiol tai buvo rankų darbas. Talkon sako kviečiantys gimines, draugus, klientus, kurie perka kanapių arbatą. Pastariesiems tai puiki pramoga, nes klaidžioti po daugiau nei trijų metro aukščio kanapių lauką tikrai nėra kasdieniška. Stiebai lieka laukuose kaip trąša, o sėklomis šeriami gyvuliai – užsiimti papildoma veikla, tarkim, spausti kanapių aliejų, net ir ateityje Trainovičiai neketina.
Optimizmo šeimai netrūksta: kaip sako Renata, dabar abu su vyru turi darbus, ūkyje tik padeda, tačiau ateityje greičiausiai kurs savo bendrovę ir užsiims tik tuo. Poreikis jų arbatai jau dabar didžiulis.
