Laidoje dalyvavo šiuo metu visuomenės apklausoje pirmaujantis penkti kandidatai į Kauno merus: visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningasis Kaunas“ lyderis, dabartinis miesto meras Visvaldas Matijošatis, Centro partijos kandidatė Rūta Andriuškevičienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas Gintaras Černiauskas, Liberalų sąjūdžio kandidatas Simonas Kairys.
Diskusijoje dalyvavusi Mykolo Romerio universiteto lektorė, politologė Rima Urbonaitė tvirtino pastebinti, kad savivaldos rinkimai Kaune neišsiskiria kandidatų į merus gausa. Anot jos, tai yra susiję su pakankamai aiškia dabartinio mero V.Matijošaičio lyderyste.
„Apklausos rodo, kurios dabar yra, rodo, kad yra labai aiškus favoritas. [...] Kai kurios partijos, atrodo, apskritai pasitraukė iš tos konkurencinės kovos, užleisdamos vietą dabartiniam merui“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Ji tvirtino, kad konkurencijos stoka Kaune gali turėti neigiamų pasekmių.
„Konkurencijos trūkumas dabartiniam merui yra gerai, bet ar pačiam Kaunui tai yra gerai?“, – klausimą kėlė R.Urbonaitė.
Nebijo V.Matijošaičio lyderystės
Antros Kauno mero kadencijos siekiantis V.Matijošaitis tvirtino, kad ir prieš jį laikinąją sostinę valdę merai turėjo tokius pačius svertus, kaip ir jis, tačiau jais greičiausiai nesugebėjo tinkamai pasinaudoti.
„Gal jie nemokėjo to miesto valdyti teisingai. Aš žiūriu paprastai, liaudiškai, gal ūkiškai ir valdau kitaip. Nevaldau aš vienas miesto. Man svarbu, kas su manim stovi prie stalo ir su kuo mes kalbamės apie darbą, ir dirbame“, – kalbėjo V.Matijošaitis.
TS-LKD kandidatė į Kauno merus J.Šiugždinienė tvirtino, kad ją negąsdina V.Matijošaičio populiarumas. Ji teigė, kad ir konservatoriams valdant Kauną, buvo nemažai nuveikta.
„Jeigu aš palyginu išlaidas viešajai komunikacijai, tai jos skiriasi dešimtimis kartų. Šių metų biudžete yra numatyti 406 tūkstančiai eurų viešai komunikacijai savivaldybės darbams“, – konservatorių ir „Vieningojo Kauno“ valdymo laikotarpius lygino kandidatė.
Rima Urbonaitė tvirtino pastebinti, kad savivaldos rinkimai Kaune neišsiskiria kandidatų į merus gausa.
Liberalų kandidatas S.Kairys tvirtino neinantis į Kauno savivaldybę spręsti partijų problemų.
„Man svarbu, kad Kaunas neprarastų potencialo, kurį dabar turi“, – pažymėjo politikas.
LSDP kandidatas į Kauno merus G.Černiauskas dabartinio miesto vadovo V.Matijošaičio populiarumą iš dalies siejo su investicijomis į viešuosius ryšius.
„Bet eilė darbų, kurie turėtų būti daromi, yra nutylimi. [...] Manau, kad Kaunui reikia daugiau demokratijos, teisingumo, atvirumo“, – teigė G.Černiauskas.
Centro partijos kandidatė R.Andriuškevičienė didžiausiomis Kauno problemomis įvardijo socialinę atskirtį, skurdą, skaidrumo stoką savivaldybėje.
„Kaunui turėtų rūpėti ne tik stambusis kapitalas ir jo interesai“, – akcentavo kandidatė į Kauno merus ir pridūrė, kad laikinojoje sostinėje didieji prekybos centrai išstumia iš rinkos smulkiuosius verslininkus.
Nuomonės dėl gyventojų skaičiaus padidinimo išsiskyrė
Laidoje dalyvavęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, ekonomistas Žilvinas Šilėnas tvirtino, kad Kauną galima būtų pagirti už ekonominių rodiklių gerėjimą, tačiau čia pat ekonomistui kilo kiti klausimai.
„Tas šuolis yra. Kita vertus, dabar Kauno miestas pagal tiesioginių užsienio investicijų intensyvumą prisivijo Akmenės rajoną, Utenos rajoną. Ar čia yra didžiulio proveržio efektas, ar kad buvo šokta nuo labai mažos bazės? [...] Kitas klausimas – koks yra ilgalaikis Kauno ekonominis identitetas?“, – svarstė Ž.Šilėnas.
„LRT“ forumas vedėjas Raigardas Musnickas atkreipė dėmesį, kad Kaunas gyventojų skaičiaus prasme traukiasi.
V.Matijošaitis tvirtino, kad Kauno miesto gyventojų mažėjimas nėra tragiškas.
„Sprendžiant įvairias darželių problemas ir panašiai, pas mus gaunasi taip, kad šeima pasistato namą Kauno rajone. Vienas iš tėvų registruojasi ten, o kitas – mieste. Paskui vaiką veža į vaikų darželį į miestą. Gaunasi persipynimas“, – komentavo meras.
Jis tvirtino, kad Kaune ruošiamasi plėsti pramonines zonas – esą dėl to daugės darbo vietų ir daugiau žmonių norės įsikurti mieste, o ne rajone.
Konservatorių atstovė J.Šiugždinienė replikavo, kad siekiant pritraukti kuo daugiau žmonių gyventi Kaune, padidinti gimstamumą mieste, reikia ne tik naujų darbo vietų.
„Reikia žymiai daugiau dėmesio gyvenamiesiems rajonams, nutolusioms seniūnijoms. Dabar ten gyventi nepatrauklu ir šiais metais aš pastebiu, kad biudžetas yra stipriai mažinamas tiek keliams, tiek įvažiavimų į daugiabučius tvarkymui nutolusiuose rajonuose“, – pažymėjo politikė.
Jos manymu, reikėtų daugiau dėmesio taip pat skirti Kaune esančioms švietimo įstaigoms, viešajam transportui, kuris, J.Šiugždinienės manymu, yra nepatrauklus.
