„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 01 16 /12:47

Kandidatų į prezidentus debatai KTU: švietimui prioritetą teiktų visi

Vis labiau įsibėgėja prezidento rinkimų kova. Praėjusią savaitę susitikę Vytauto Didžiojo universiteto organizuotuose debatuose vidaus politikos klausimais, kandidatai į prezidentus po savaitės susirinko ir kitame Kauno universitete.
Kandidatų į prezidentus diskusija KTU
Kandidatų į prezidentus diskusija KTU / KTU nuotr.

Trečiadienį Kauno technologijos universiteto (KTU) Santakos slėnyje prasidėjo diskusija „Prezidentas 2019: keturi mėnesiai apsisprendimui“.

Debatuose dalyvauja kandidatai į šalies prezidentus: Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda, Arvydas Juozaitis, Aušra Maldeikienė, Naglis Puteikis, Valentinas Mazuronis, Petras Auštrevičius, Alfonsas Butė.

Atsakydama į klausimą, kurioje vietoje valstybės prioritetų sąraše yra švietimas, mokslas, technologijos konservatorė I.Šimonytė teigė, kad stipri valstybė gali būti tik turėdama išsilavinusią visuomenę, tad ji švietimą priskirtų prie esminių prioritetų.

„Akivaizdu, kad tai yra pirmame trejete“, – teigė ji. „Mes kenčiame nuo pamatinės viešųjų sektorių vegetavimo problemos. Viena vertus mūsų visuomenei žadami dideli įsipareigojimai dėl viešųjų paslaugų, tačiau kitoje pusėje neleidžiama jų finansuoti“, – kalbėjo I.Šimonytė, ragindama grįžti prie pamatinės diskusijos.

N.Puteikis susikirto su debatus vedančia žurnaliste Rasa Tapiniene. Nutrauktas sakinio viduryje jis atsisakė kalbėti. G.Nausėda apgynė N.Puteikį, sukritikuodamas debatų moderatorės toną.

Perėmęs kalbėjimo teisę G.Nausėda pabrėžė, kad „dabar mokslas ir švietimas stovi paskutinėse gretose“. „Tai turėtų būti prioritetas, kaip sveikatos apsauga ir kultūra“, – sakė jis. Jis žadėjo palikti aukštojo mokslo konsolidaciją aukštosioms mokykloms.

V.Mazuronis taip pat mokslui ir švietimui skyrė pirmąją vietą, pabrėždamas, kad jų vaidmuo kol kas nėra įvertintas. „Dabar man viskas primena situaciją kaip Balio Sruogos koncentracijos stovyklose. Visi stovi, trepsi, bet nieko nenori daryti“, – vaizdingai lygino kandidatas į prezidentus.

A.Maldeikienė teigė, kad į pirmąją vietą iškeltų teisinę struktūrą, o po jų jau eitų švietimas, sukuriantis visuomenę. „Mūsų švietimas ugdo nereflektuojantį savo žinojimo žmogų“, – pastebėjo ji.

„Mūsų švietimas ugdo nereflektuojantį savo žinojimo žmogų“, – pastebėjo ji.

A.Juozaitis pabrėžė, kad švietimas yra vienas iš jo politinės programos „keturių bokštų“, tad prioritetas jam yra akivaizdus. „Prezidentas gali gerai įtakoti ne tik švietimą, bet ir kultūrinį klimatą“, – teigė jis.

A.Butė pastebėjo, kad švietimo sistemoje, kaip ir kitose strateginėse srityse, reiktų padidinti finansavimą „dvigubai ar net trigubai“. „Reikia pakelti visą ekonominį lygį, sukurti papildomą vidaus produktą ne mažiau nei tris kartus“, – aiškino kandidatas.

P.Auštrevičius teigė, kad tam turėtų pasikeisti švietimo ministro vaidmuo. „Jis iš pinigų dalintojo turėtų tapti politikos formuotoju. Lietuvai reikia trijų T: talentų, technologijų ir tolerancijos“, – sakė jis.

N.Puteikis ragino surengti garsiausių viešojo sektoriaus ekonomistų diskusiją, kurioje siektų išsiaiškinti, kodėl mokslininkų algos, nepaisant panašios ekonominės būklės, mūsų valstybėje yra mažesnės. Jis svarstė, kad žmones slegia per didelė mokesčių našta, kuri mažina vartojimo galią.

Siūlė išsaugoti „donskius“

N.Puteikis ragino surengti garsiausių viešojo sektoriaus ekonomistų diskusiją, kurioje siektų išsiaiškinti, kodėl mokslininkų algos, nepaisant panašios ekonominės būklės, mūsų valstybėje yra mažesnės. Jis svarstė, kad žmones slegia per didelė mokesčių našta, kuri mažina vartojimo galią.

G.Nausėda pasakojo lankęsis Klaipėdos universtitete ir ten išgirdęs studentų liūdesį, kad jų universitetas buvo visiškai kitoks, kai jame dėstė filosofas Leonidas Donskis.

„Mes tokių donskių neturime daug, bet universtitetai turėtų saugoti juos, saugoti ir mokėti adekvatų atlygį tiems žmonės, kurie formuoja švietimo įstaigos veidą“, – kalbėjo jis.

A.Maldeikienė pabrėžė, kad šis prezidentas ateis į pasaulį, kuriame kvestionuojama tiek demokratija, tiek teisės viršenybė. „Šio prezidento darbas bus išsaugoti liberaliąją demokratiją. Aš Seime kasdien matau, kaip ateina dešinysis populizmas“, – perspėjo ji.

Seimo narė teigė, kad prezidentui reiks „gyventi tame pasaulyje, kuris supa Lietuvą“. Jos manymu, teks laviruoti tarp kylančių autoritarinių valstybių ir demokratijos saugotojų.

„Lietuva ir Latvija yra labiausiai globalizmo pažeistos šalys. Mes dar dabar nuo šito nokdauno negalime atsitokėti“, – pabrėžė A.Juozaitis

„Lietuva ir Latvija yra labiausiai globalizmo pažeistos šalys. Mes dar dabar nuo šito nokdauno negalime atsitokėti“, – pabrėžė A.Juozaitis, kuris ragino panaikinti partinę sistemą švietimo institucijose ir stengtis susigrąžinti jaunus žmones.

A.Butė piktinosi, kad „pinigėliai iškeliauja į užsienį“. „Lietuvoje praktiškai nėra gamybos. Jei mes neatkursime gamybos, tai skursime ir valstybė žlugs“, – perspėjo kandidatas, ragindamas sudaryti verslui tinkamas sąlygas. „Tuomet bus poreikis ir visiems išradimams, tiriamiesiems darbams“, – kalbėjo jis.

„Mes renkame ne didžiausią impotentą, o prezidentą“, – rėžė A.Butė kalbos pabaigoje.

P.Auštrevičius teigė, kad „stilius, kai prezidentas egzaminuoja kandidatus į ministrus nėra teisingas“.

„Mano manymu, Lietuvoje mes praleidome daug laiko todėl, kad pastoviai vyksta kova tarp institucijų. Užtenka šito dalyko, reikia bendro susitarimo“, – sakė jis. Liberalas vardino neigiamos demografijos sukeliamas pasekmes.

„Lietuva negali būti pigi politinė ir ekonominė Vakarų kopija“, – sakė P.Auštrevičius. „Mes esame orūs žmonės, pagarbi tauta, reikia ekonomiką vystyti deramai“, – pažymėjo jis.

Dėl mokyklų ir universitetų skaičiaus nesutaria

Paklausti, kiek Lietuvai reikia universitetų ir ar reikėtų uždaryti besitraukiančias mokyklas regionuose, kandidatai nesutarė dėl strategijos.

„Jei žmonių kėlimasis į regionus nevyks, tai šios mokyklos bus pasmerktos išnykti“, – konstatavo I.Šimonytė.

'"Aš esu optimistas. Demografai gali pakankamai gerai prognozuoti, kaip vystysis gyventojų skaičius ir jei mums pavyks sustabdyti ekonominę migraciją, tai situacija nebus tokia prasta. Reikės tų universitetų“, – tikino N.Puteikis.

G.Nausėda pabrėžė, kad jam svarbiausia atrodo švietimo kokybė ir mokslo prieinamumas. „Man svarbiausia būtų, kad nesvarbu kur gimęs vaikas turėtų galimybę pasiekti aukščiausių tikslų ir jo gimimo vieta neapspręstų jo likimo“, – kalbėjo ekonomistas.

„Kai Vilnius modeliuoja kiek reikia uždaryti mokyklų, tai taip negalima, tai turi spręsti savivaldybės“, – teigė A.Juozaitis.

A.Butė situaciją regionuose lygino su šulinių skaičiavimu. Jo teigimu, mokyklų turi būti kaip ir šulinių sodyboje – tiek, kiek reikia.

P.Auštrevičius pastebėjo, kad labai svarbus universitetų konkurencingumas pasaulio mastu. Jis pastebėjo, kad svarbu siekti, jog universitetai taikytų į geriausiųjų šimtukus ir kurtų prestižo nuotaiką.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs