Kaip rašo „Lietuvos žinios“, kuo greičiau atsikratyti ant žaliojo tilto esančių skulptūrų siektų konservatorių kandidatas į Vilniaus merus Mykolas Majauskas, vertindamas jas kaip pasityčiojimą iš nukentėjusiųjų nuo sovietinio režimo, taip pat jų nukėlimui pritartų liberalas Remigijus Šimašius. Pastarasis tvirtino, kad miesto svečiai nuolat fotografuojasi prie šių skulptūrų ir taip kuriamas Vilniaus, kaip „posovietinio miesto“ įvaizdis.
Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka įsitikinęs, kad visus sovietinius simbolius reikėtų „kultūringai demontuoti" ir išgabenti į Grūto parką. „Tvarkos ir teisingumo" kandidatas Seimo narys Petras Gražulis mano, kad Žaliąjį tiltą vietoje sovietinių skulptūrų galėtų puošti Lietuvos didžiavyrių skulptūros. Tuo metu „Lietuvos sąrašo“ į merus iškeltas Naglis Puteikis mano, kad skulptūras būtina palikti kaip paminklą „Lietuvos politikų demagogijai“.
Šių kūrinių nukėlimui nuo tilto nepritaria dabartinis Vilniaus meras Artūras Zuokas, pasisakantis, kad skulptūras palikti reikėtų kaip Lietuvos istorinės patirties atminimą, jam antrina ir socialdemokratų kandidatas į merus Gintautas Paluckas. Tuo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovui ir kandidatui į merus Valdemaras Tomaševskiui skulptūros netrukdo – anot jo, sostinėje esą „yra svarbesnių problemų“, nei diskusijos apie skulptūras.
Paaiškės sausio 13-ąją
Ar išbraukti skulptūras iš saugomų kultūros vertybių sąrašo, Kultūros paveldo departamento vertinimo taryba spręs sausio 13-ąją.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.
Vilniaus savivaldybė anksčiau siekė skulptūras restauruoti, tačiau norinčiųjų tai daryti tai neatsirado.
Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.
