„Aš tikrai už tai, kad lenkų kalbos, kaip užsienio kalbos, būtų mokyklose kuo daugiau, – radijo stočiai „Znad Wilii“ kiek daugiau nei prieš mėnesį pasakė premjerė Ingrida Šimonytė. – Manau, kad čia labai geras pasirinkimas. Aš beveliju, kad antras pasirinkimas užsienio kalbos šalia anglų kalbos, kuri yra įprasta, būtų lenkų, o ne rusų.“
„Jeigu turėtumėte galimybę keisti ar bent jau savo pozicija daryti įtaką, ar Vilniaus miesto mokyklose rusų kalbos pamokas pakeistumėte į lenkų kalbos pamokas?“ – tokį klausimą abiem kandidatams Vilniaus merus uždavė žurnalistė Aistė Čiučiurkaitė 15min debatų metu.
Kaip paaiškėjo, kandidatų nuomonės nesutampa šiuo klausimu, o ir pati diskusija nuvedė iki paramos ir požiūrio į karą Ukrainoje.
Problema vadovėliai, ne kalba
Artūras Zuokas nėra griežtai nusiteikęs prieš rusų kalbos mokymą mokyklose: „Kalbų pasirinkimas, ypač kalbant apie antrąją užsienio kalbą, yra pirmiausia sprendimas tėvų ir vaikų. Dirbtinai politikai neturėtų aiškinti, kokias kalbas reikia mokytis. Aišku, mes visų pirma turime gerai mokėti savo gimtąją kalbą, be abejonės, dėl konkurencinio pranašumo yra anglų kalba, trečia ar ketvirta galėtų būti ir lenkų, ir ukrainiečių, ir rusų, ir bet kuri kita kalba, kurią pasirenka patys tėvai.
Pati idėja, kad šiandien galbūt net ir lietuviškose mokyklose galima būtų mokytis lenkiškai ar rusiškai, yra gera, nes tai leistų tėvams, kurie leidžia vaikus į rusišką ar lenkišką mokyklą, taip pat leisti vaikus ir į lietuvių kalba dėstančias programą mokyklas.
Kalbų pasirinkimas, ypač kalbant apie antrąją užsienio kalbą, yra pirmiausia sprendimas tėvų ir vaikų.
Turi būti galimybės ir lenkų, ir rusų, ir prancūzų. Kuo daugiau mokėsime kalbų, tuo geriau, tuo mūsų vaikai turės didesnį konkurencinį pranašumą.“
Anot A.Zuoko, kur kas didesnė problema yra vadovėliai, kurie, jo teigimu, leisti Rusijoje.
Darys viską, kad lenkų kalba išstumtų rusų
Valdas Benkunskas savo ruožtu pareiškė nebandysiąs išsisukinėti: „Man atrodo, pirmiausia Lenkija yra valstybės strateginis partneris, ne Rusija. Ir tas rusų kalbos kaip užsienio kalbos mokymas yra iš sovietmečio paveldėta tradicija. Aš būdamas meru darysiu viską, kad mokyklose vietoj rusų kalbos galėtų atsirasti lenkų kalba.
Mokėti Vilniuje lenkiškai, kai esame kaimynystėje su Lenkija, kai turime karą Ukrainoje, kai Lenkija laiko tą pagalbos liniją Ukrainai, yra gyvybiškai svarbu.
Kirsti tas gijas su Rusija yra būtina ir mokyklos yra pirminė vieta, kur galime tai daryti.“
Aš būdamas meru darysiu viską, kad mokyklose vietoj rusų kalbos galėtų atsirasti lenkų kalba.
A.Zuokas į tai replikavo, esą negi V.Benkunskas uždraus tėvams ir vaikams pasirinkti mokytis kaip antrą ar trečią kalbą rusų kalbą, tai būtų, jo nuomone, keistas sprendimas.
„Jums gal keistas, nes jūs tradiciškai palaikot labai artimus santykius ir žiūrite į Rytų pusę, aš – į Vakarų pusę, tai tas, kas jums artima, man yra svetima. Todėl rusų kalba kaip rusų kultūra, kaip rusų propaganda, kaip „Maskvos namai“ yra blogis, kurį reikia ravėti iš Lietuvos ir iš Vilniaus“, – atrėžė V.Benkunskas, įpildamas alyvos į ugnį.
Kada buvo Ukrainoje?
A.Zuokas tuoj pat metė atgal klausimą, kada V.Benkunskas pastarąjį kartą buvęs Ukrainoje, o išgirdęs, kad prieš pusantrų metų, atsakė: „O aš prieš porą mėnesių.“
O kad jūs nuvažiavote pasidaryti piarinę akciją, pasicirkinti į Ukrainą, tai nieko nekeičia apie jus.
„Kad nuvažiavote pasidaryti nuotraukų, dar nereiškia, kad esate didelis Ukrainos patriotas. Visas jūsų politinis gyvenimas rodo, kur jūs esate. Jūs norėjote statyti elektrinę Kaliningrade, jūs pasisakėte prieš dujų terminalą, jūs norit derėtis su Rusija dėl „Maskvos namų“, tai va čia yra jūsų linija. O kad jūs nuvažiavote pasidaryti piarinę akciją, pasicirkinti į Ukrainą, tai nieko nekeičia apie jus“, – su ironiška šypsena užbaigė V.Benkunskas, ne juokais įsiutindamas savo oponentą.
„Gerbiamas Valdai, aš esu buvęs Ukrainoje per pastaruosius penkerius metus kokius 30 kartų. Mano asmeninė, o ne šiaip ten kažkokia, parama Ukrainai viršija šimtus tūkstančių eurų ir dėl kurios mes nesipiariname. Mano draugai yra Ukrainoje ir aš gyvenu, ir dirbu su jais, išgyvenu dėl to, kas ten vyksta. Todėl tokie teiginiai, ką kalbate, rodo žemo lygio politikavimą. Bandant prisigretinti prie kitų skausmo, darant iš to politiką“, – labai ramiu tonu atsakė A.Zuokas.
Mano asmeninė, o ne šiaip ten kažkokia, parama Ukrainai viršija šimtus tūkstančių eurų ir mes nesipiariname. Mano draugai yra Ukrainoje.
Čia diskusija pakrypo į 2014 metus, kai, anot V.Benkunsko, A.Zuokas nevienareikšmiškai pasisakė apie Krymo aneksiją, teigdamas, kad „tai yra dėl Amerikos prezidento žodžių“. A.Zuokas atsakė, jog tuomet tai buvo buvusios savivaldybės darbuotojos, valdžiusios jo feisbuko profilį „Meras Zuokas“, klaida. Jis teigė už tai atsiprašęs.
Jis dar kartą pareiškė neturįs abejonių, jog dėl veiksmų Ukrainoje kaltas yra Kremlius, Rusija ir V.Putinas, tačiau esą kiekvienas politikas turi ieškoti galimybių išvengti karo ir priežastys esančios ne mažiau svarbios.
