Kvietė ir E.Tamošiūnaitę, bet neatėjo
Lenkų diskusijų klubas nuolat rengia susitikimus ir diskusijas įvairiais tiek lenkams, tiek visų tautybių atstovams aktualiais klausimais. Į diskusiją su kandidatais, kaip sakė klubo vadovė Alina Obolevič, pakviesti tie kandidatai, kurie populiariausi ir turi didžiausius šansus laimėti.
Tad pasikalbėti susėdo Dainius Kreivys (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Gintautas Paluckas (Lietuvos socialdemokratų partija), Virginijus Sinkevičius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Remigijus Šimašius (Komitetas „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“) ir Artūras Zuokas (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). A.Obolevič teigė, kad pakviesta buvo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatė į Vilniaus merus Edita Tamošiūnaitė, tačiau ji neatvyko.
Žodį „lietuviai“ pakeitė vilniečiais
Paprašyti trumpai prisistatyti visi kandidatai turėjo ką pasakyti apie savo santykį su tautinėmis mažumomis ir kalbėjo apie savo programas.
A.Zuokas prisiminė, kaip pirmą kartą tapęs meru sveikino žmones kalėdinės eglės įžiebimo renginyje sakydamas „Sveiki, lietuviai“, o po renginio sulaukė vieno žmogaus priekaišto, kad su juo nepasisveikino, nes jis nėra lietuvis. Todėl vėliau sveikindavosi tiesiog su vilniečiais. O pagrindinė jo programos ašis šiuose rinkimuose yra galimybė vilniečiams suteikti galimybę nemokamai važinėti viešuoju transportu, tam ketinama ir atlikti didžiulę vilniečių apklausą.
G.Paluckas tvirtino, kad jo vadovaujamos partijos vizitinė kortelė yra socialinė atsakomybė, socialinis saugumas. Jo teigimu, miestas tiek sėkmingas, kiek sėkmingi jo gyventojai.
„Mes akcentuojame kokybišką išsilavinimą, mums nepatinka selekcija, kuri pasireiškia rengiant egzaminus priimant į kai kurias mokyklas. Mums nepatinka stipresniojo teisė teritorinio planavimo procese, nes matome skandalus, kai žmonės apie statybas šalia sužino tik pamatę atvažiavusius ekskavatorius“, – kalbėjo socialdemokratų lyderis.
Dabartinis Vilniaus meras R.Šimašius, pasisveikinęs lenkiškai, kalbėjo, kad ar esi vilnietis lenkas, lietuvis, žydas, ar rusas, turi tuos pačius iššūkius. Todėl jo rinkiminės kampanijos metu akcentuojami keturi dalykai tinkami visiems. O tai visų pirma yra švietimo kokybė – mokyklų atnaujinimas ir mokytojų motyvacija, kad nebūtų tokių istorijų kaip Žiežmariuose.
Kitas dalykas jo programoje yra gyvenamieji rajonai, kad jie taptų patogūs. Trečias – susisiekimas Vilniaus mieste. Taip pat stoties rajono plėtra, kad jis taptų pietinio miesto centru. „O svarbiausia, kad visi Vilniuje jaustųsi kaip namuose“, – pabrėžė R.Šimašius.
Be tolerancijos reikia ir patogumo
V.Sinkevičiaus manymu, pagrindinis dalykas yra ne išskirti kurią nors vieną tautybę, o kada Vilnius buvo stipriausias ir geriausiai gyveno – kai po Vyčiu susivienijo skirtingos tautos.
„Valstiečių“ kandidatas teigė ketinąs pagrindinį dėmesį skirti gyvenamiesiems rajonams, kuriems jo tenka per mažai. Net ir kitų metų biudžete trūksta lėšų. Taip pat jis paminėjo vaikų užimtumą bendruomenėse, susisiekimą.
D.Kreiviui Vilnius yra sostinės valstybės, kuri nuo senų laikų užėmė itin svarbią vietą regione. „Vilnius buvo patogus, geras, tolerantiškas miestas. Atviras miestas dar nuo Gedimino laikų. Be tolerancijos Vilnius turi būti ir miestas, kuriame gera gyventi. Tai patogus, sveikas ir išmanus miestas. Patogus – kai visas Vilnius yra svarbus, kad kiekviename rajone rastume gerą mokyklą, sporto infrastruktūrą, parkus ir t.t.“, – savo programos akcentus dėliojo D.Kreivys.
Kandidatai sulaukė klausimų apie tai, kaip jie vertina kritikos sulaukusį Rasų kapinių atnaujinimą. Čia susikirto dabartinis meras R.Šimašius ir buvęs A.Zuokas, mat pastarasis pareiškė, kad reikėtų skirti kalvius ir juvelyrus. Esą Rasų kapinėse dirba kalviai, negali norėti iš jų juvelyrinių sugebėjimų. O tai lėmė netinkamos savivaldybės sąlygos rengiant konkursą ir atrenkant darbų vykdytojus.
R.Šimašius nesiginčijo, kad klaidų senosiose Vilniaus kapinėse jas tvarkant padaryta, tačiau esą netinkamai dirbusios bendrovės pavasarį čia negrįš, o klaidos bus ištaisytos. Vis dėlto jis užginčijo A.Zuoko kalbas apie kalvius – nes būtent kalviai geriausiai dirba Rasose. A.Zuokas atsikirto, kad jis kalbėjo metaforomis.
Akcentavo švietimą
Paprašyti papasakoti apie savo numatomus darbus tautinėms mažumoms, kandidatai kalbėjo visų pirma apie švietimą. R.Šimašius paminėjo įgyvendinęs tai, ką žadėjo prieš 4 metus. Pirmiausia jis minėjo, kad iškelta buvo J.Lelevelio mokykla, nors tam pritarė ir ne visi. Tačiau kaip atsakas Antakalnyje įkurta pradinė mokykla. Dar vienas dalykas, kurį paminėjo dabartinis meras, yra klientų aptarnavimas keturiomis kalbomis, taip pat ir lenkų, Vilniaus savivaldybėje – esą to jis nebuvo žadėjęs, bet tapus meru suprato, kad būtina padaryti.
G.Paluckas irgi pradėjo nuo jau nuveiktų darbų – ilgųjų gimnazijų steigimą, tarp kurių buvo ir rusų bei lenkų.
A.Zuokas tikino, kad jo vedama partija, nebūdama koalicijoje, palaikė sprendimus, kurie buvo reikšmingi tautinėms mažumoms. Jis taip pat kalbėjo apie šiuo metu svarstomą miesto biudžetą, esą jame galima būtų numatyti atskirą programą, kurios lėšos būtų skirtos būtent tautinių mažumų dalykams. R.Šimašius replikavo, kad tai jau padaryta.
V.Sinkevičius kalbėjo apie pagarbą tautiniam paveldui ir švietimą, o taip pat – esą tautinių mažumų svarba matosi planuojant biudžetą, jis teigė irgi neradęs programos, kurios lėšos būtų numatytos būtent tautinėms mažumoms.
D.Kreivys akcentavo švietimą, o dėmesys turėtų būti skiriamas ir lenkiškosioms mokykloms. Jis taip pat paminėjo, kad lietuviškose mokyklose galėtų atsirasti lenkų kalba kaip užsienio ir ją galima būtų rinktis kaip pirmąjį pasirinkimą.
