V.Rupšio kandidatūrą Seimo plenariniame posėdyje pristatė G.Nausėdos vidaus politikos grupės vadovas Povilas Mačiulis.
Po kandidatūros pristatymo, kaip numato Seimo statutas, V.Rupšio kandidatūrą svarstys Seimo frakcijos ir komitetai. Projekto svarstymas ir priėmimas Seimo posėdyje numatomas liepos 18 dieną.
Prezidentas kariuomenės vadą skiria krašto apsaugos ministro teikimu, gavęs Seimo pritarimą.
Dabartinio kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko kadencija baigiasi liepos 24 dieną.
Manoma, kad kadenciją baigęs J.V.Žukas turėtų tapti G.Nausėdos patarėju.
Antradienį po pateikimo Seimas pritarė J.V.Žuko atleidimui iš Lietuvos kariuomenės vado pareigų.
V.Rupšys pasisako už tęstinumą
P.Mačiulio teigimu, V.Rupšys kandidatu į kariuomenės vadus pasirinktas, nes išsiskiria nepriekaištinga reputacija, ilgametės tarnybos metu demonstravo profesionalumą, patriotizmą ir atsidavimą karo tarnybai.
Tai jam leido įgyti autoritetą Lietuvos kariuomenėje ir tarptautinėje karinėje bendruomenėje.
V.Rupšys Seimo posėdyje pristatė savo darbinę patirtį. Jis aiškino žinantis pagrindines kariuomenės aktualijas, krašto apsaugos sistemos viziją.
„Aš tikrai labai gerai pažįstu Lietuvos kariuomenę. Pažįstu ją iš vidaus ir nuo pat pirmos kūrimo dienos žinau visus etapus, kaip ji vystėsi, žinau šiandienos aktualijas Lietuvos kariuomenėje, žinau pagrindinius vystymo planus, žinau, kokia dabar yra tiek Krašto apsaugos ministerijos, tiek kariuomenės plėtros ir vystymo vizija. Tai man leidžia daryti atitinkama išvadas ir sprendimus, jeigu būsiu paskirtas į šitas pareigas“, – teigė jis.
V.Rupšys tikino pasisakantis už nuoseklų darbą, kariuomenės pajėgumų plėtojimą, tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.
„Esu tikras, kad nebegalima daryti kariuomenėje revoliucijų, kardinalių pakeitimų. Turi būti nuoseklus darbas, turi būti nuoseklus kariuomenės vystymas, turime nuosekliai vystyti kariuomenės pajėgumus ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus“, – Seime kalbėjo kandidatas į kariuomenės vadus.
Seimo narių klausimai
Parlamentarai V.Rupšiui turėjo klausimų. Seimo narys Mykolas Majauskas klausė, koks kitas pirkinys turėtų būti didėjančio Lietuvos gynybos finansavimo prioritetu.
Anot V.Rupšio, strateginiuose vystymo planuose yra aiškiai nubrėžtos gairės ir planai iki 2020 metų.
„Aš žiūriu ne į atskirus šarvuočių, artilerijos sistemų ar dar kitų įsigijimo elementus. Aš žiūriu, kaip reikėtų vystyti visas kariavimo funkcijas, tai yra manevrą, ugnį, apsaugą ir t.t. Aš žiūriu, kad tai turi būti vystoma kompleksiškai“, – pabrėžė jis.
Parlamentaras Arvydas Anušauskas klausė, ką V.Rupšys veikė iki 1990 metų. Kandidatas į kariuomenės vadus teigė 1985 metais baigęs Akmenės rajono Papilės Simono Daukanto vidurinę mokyklą.
Jis tarnavo sovietinėje kariuomenėje, iš kurios grįžo turėdamas viršilos laipsnį. Vėliau dirbo Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę prasidėjo V.Rupšio karinė karjera.
Seimo narė Aušrinė Armonaitė V.Rupšio teiravosi apie visuomenės įtraukimą į krašto gynybą, kokių planų dėl to turi kandidatas.
Jis sakė matantis kompleksinį veikimą šioje srityje: nuo auklėjimo šeimose, mokymosi įstaigose iki visuomeninių organizacijų, tarkime, Šaulių sąjungos, įsitraukimo.
„Tik aš vieną pastebėjimą norėčiau pasakyti, manau, kad ginklu ginti valstybę turėtų būti kariuomenės prerogatyva. Į tai turime žiūrėti kaip į kariuomenės pareigą. Uždėti tą naštą visuomeninėms organizacijoms arba sukarintoms organizacijoms mes negalime, nes tam reikalingas didelis parengtumas, reikalinga tam skirti resursus“, – mano V.Rupšys.
Laukia svarbūs darbai
Pirmadienį pasirašęs dekretą dėl V.Rupšio kandidatūros G.Nausėda sakė, kad naujojo kariuomenės vado laukia svarbūs darbai.
„Pirmiausiai jam reikės užtikrinti kariuomenės modernizacijos projektų tęstinumą ir toliau stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais“, – teigė prezidentas.
Kariuomenės vadu V.Rupšį skirti pasiūlęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis akcentavo jo autoritetą.
„Generolas majoras išsiskiria nepriekaištinga reputacija, o ilgametės tarnybos metu demonstruotas profesionalumas, patriotizmas ir atsidavimas kario tarnybai leido įgyti autoritetą Lietuvos kariuomenėje ir tarptautinėje karinėje bendruomenėje“, – sakė R.Karoblis.
Vadovauja didžiausioms kariuomenės pajėgoms
Generolas majoras V.Rupšys nuo 2016 metų vadovauja didžiausioms Lietuvos kariuomenės – Sausumos pajėgoms. Jis yra tiesiogiai atsakingas už pagrindinių kovinių pajėgumų plėtrą.
Vadovaujant V.Rupšiui, Sausumos pajėgos pradėjo itin glaudžiai bendradarbiauti su NATO šalių kariuomenių sausumos pajėgomis ir jų vienetais, buvo tęsiamas intensyvus kovinis rengimas su JAV ginkluotosiomis pajėgomis, stiprinamas gebėjimas veikti kartu su Lenkijos kariuomene.
V.Rupšys sėkmingai vadovavo užtikrinant NATO tarptautinio priešakinių pajėgų bataliono integraciją į mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis vilkas“, taip pat Sausumos pajėgų pasirengimą ir dalyvavimą didžiausiose Lietuvos kariuomenės istorijoje tarptautinėse jungtinėse pratybose „Perkūno griausmas 2018“.
Tarnybą Krašto apsaugos sistemoje V.Rupšys pradėjo 1990 metais. Jo biografijoje – esminės visų lygių vadovaujamos pareigos Lietuvos kariuomenėje: karininkas tarnavo būrio, kuopos, bataliono ir brigados vadu.
Karininko išsilavinimą V.Rupšys įgijo jau nepriklausomoje Lietuvoje. Baigęs Lietuvos karo akademiją (1996 metais), tobulinosi užsienio šalių ir tarptautinėse karinio rengimo institucijose. Jis yra Baltijos gynybos koledžo (Estija, 2006 metai) ir Sausumos kariuomenės karo koledžo (Jungtinės Amerikos Valstijos, 2011 metai) absolventas.
V.Rupšys yra apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos kariuomenės medaliais „Už pasižymėjimą“ ir „Už nuopelnus“ bei kitais apdovanojimais.
Už ypatingus nuopelnus Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms pernai V.Rupšys apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministro Bundesvero auksiniu garbės kryžiumi.