„Pareikštas didžiulis partijos pasitikėjimas, ir kaip bet kokiam jaunam ar nebūtinai jaunam žmogui (man – BNS) norisi daryti politinę karjerą. Jau antra kadencija vadovauju Jonavos savivaldybei, kol kas esu tik pasiūlytas (į ministrus – BNS), dar ilgas kelias iki priesaikos. Aš sutikau, nes galvoju, kad iššūkiai – gerai, reiktų bandyti su jais susidoroti“, – penktadienį po partijos prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė M.Sinkevičius.
Pasak jo, likti Jonavoje būtų saugesnis sprendimas, bet jis renkasi „neapibrėžtumą ir didžiulę riziką“.
„Natūralu, kad bandysiu dirbti patenkindamas premjero, prezidentės, visuomenės, rinkėjų lūkesčius. Einu į tai ne kaip į kaip avantiūrą, o kaipį ilgalaikį procesą savo karjeros“, – kalbėjo politikas.
Klausiamas, ar ūkio ministro pareigos yra startinė pozicija į partijos vadovo postą, M.Sinkevičius tvirtino dar neapsisprendęs, ar kandidatuos socialdemokratų vadovo rinkimuose pavasarį.
„Dar gerokai ankstyvas klausimas. Neabejoju, kad kandidatas bus ne vienas ir ne du, aš dėl savo kandidatavimo tikrai nesu apsisprendęs. Tas apsisprendimas priklausys nuo kelių faktorių: ir nuo skyrių pasitikėjimo, ir kaip seksis naujame darbe, jei pradėsiu dirbti Vilniuje. Kol kas nemanyčiau tiesioginio ryšio, kad nominavimas šiandien – tai startas tolesnei politinei kovai“, – kalbėjo M.Sinkevičius.
Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius kiek anksčiau sakė, kad tiesioginiuose rinkimuose laimėtas Jonavos mero postas nėra priežastis M.Sinkevičiui atsisakyti galimybės tapti ūkio ministru.
Tiesioginiuose mero rinkimuose praėjusių metų pavasarį išrinktam M.Sinkevičiui atsisakius šio posto, Jonavoje per pusmetį turės būti surengti nauji rinkimai.
Pagal koalicijos sutartį, socialdemokratams tenka Teisingumo, Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijos, tačiau dalis partiečių piktinosi, kad pastaroji gauta atsisakius Socialinių reikalų ir darbo ministerijos.
Trečiadienį „valstiečių“ ir socialdemokratų vadovai pasirašė valdančiosios koalicijos sutartį. Pagal ją, premjero ir Seimo pirmininko kandidatūras teiks Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, o postai Seime ir Vyriausybėje bus paskirstyti atsižvelgiant į iškovotų mandatų parlamente skaičių, tačiau konkrečiai, kurioms ministerijoms kurios partijos vadovaus, sutartyje neįrašyta.
Per spalį vykusius Seimo rinkimus „valstiečiai“ iškovojo 56 parlamentarų mandatus, socialdemokratai – 17, prisidėjus dviem „darbiečiams“ frakcijoje jie turės 19 žmonių.
