Gabrielius Landsbergis sako, kad nebūtina keisti priėmimo į Bendriją tvarkos, nes Lisabonos sutartis ir taip suteikia plėtros galimybę, užtektų pakoreguoti kai kuriuos dokumentus.
„Tai nėra būtina. Lisabonos sutartis suteikia mums galimybę plėstis, yra dokumentai. Gali būti, kad reikės juos šiek tiek pakoreguoti, patikslinti ir iš dalies pakeisti, tačiau tai neturėtų būti didelė kliūtis. Mes galime ir turėtume plėstis“, –sekmadienį Miuncheno saugumo konferencijos diskusijoje apie Bendrijos plėtrą sakė G.Landsbergis.
Europos Vadovų Taryba (EVT) gruodį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova ir suteikė šioms šalims kandidačių statusą. Tai reiškia daug metų truksiantį procesą dėl prisijungimo į ES, kuris pareikalaus esminių šalies valdymo reformų ir sunkių derybų.
„Mes labai gerai suprantame, kas spaudžia Sakartvelą ir Ukrainą. Jos patiria didžiulį spaudimą siekti šių reformų“, – sakė G.Landsbergis.
Ministro teigimu, visi „varginantys“ narystės ES reikalavimai yra įveikiami, tačiau pernelyg didelis spaudimas kandidatėms gali būti didelė geopolitinė klaida.
„Įmanoma įveikti tuos varginančius procesus (...) Tai susiję su politiniu procesu. Jei leisime, kad mus pernelyg apkrautų procesai iš Briuselio pusės, tai bus didžiausia geopolitinė klaida“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Miuncheno saugumo konferencijoje diskutuota, ar naujų narių įtraukimo procesas neturėtų skirtis nuo ankstesnės Bendrijos plėtros ir būti labiau dinamiškas.
Ukraina, Moldova ir Sakartvelas paraiškas įstoti į ES padavė po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios.
Sakartvelui pernai gruodį EVT suteikė „europinę perspektyvą“, reiškiančią, jog valstybei reikės atlikti tam tikrus žingsnius prieš oficialiai tampant kandidate į ES.
