Tokį profilį piešia jos dosje ir ją pažįstantys kultūros atstovai.
Šiuo metu Lietuvos kino centre dirbanti 50-metė kandidatė į ministres kelią į kultūrą prieš beveik tris dešimtmečius žengė kaip teatralė, nepriklausomybės atgavimo pradžioje baigė režisūros studijas Lietuvos Muzikos akademijos Teatro fakultete, vėliau daugiau nei dešimtmetį dirbo kultūros atašė Švedijoje, vėliau – ir kitose Skandinavijos šalyse.
Lietuvos kultūros institute pateikiamame gyvenimo aprašyme nurodoma, kad be švedų, ji gerai moka rusų, anglų, danų kalbas, gerai supranta norvegų kalbą, turi vokiečių kalbos pagrindus.
Poetas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis su būsimąja kultūros politikos vadove susidūręs dar jai dirbant Lietuvos kultūros atašė Šiaurės šalyse ir įsitikinęs jos būsimu veiklumu.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad ji buvo viena geriausių mūsų kultūros atašė, nes kultūriniai ryšiai buvo labai aktyviai mezgami, įvairūs menininkai labai dažnai traukdavo į tas šalis, turėdavo savo koncertus ar literatūros skaitymus. Kultūros atašė darbas tai organizuoti, tvirtinti ryšius, ir liana čia dirbdavo labai efektyviai. Aš manau, kad kiekvieną darbą, kurio imasi, ji gali dirbti, turėdama vadybinius sugebėjimus, labai gerai ir efektyviai“, – BNS sakė jis.
K.Platelis užsimena ir apie L.Ruokytės-Jonsson įvairiapusiškumą: svarbiausiame poezijos festivalyje Lietuvoje „Poetinis Druskininkų ruduo“, kurį organizuoja jis pats, L.Ruokytė-Jonnson yra tarybos narė.
„Ji labai įdomiai įsijungdavo į veiklą, pavyzdžiui, ji net yra įdainavusi mūsų festivalio humoristinį filmą, – pasakojo K.Platelis – Ji ne tik vadybininkė, ji labai įsijaučia į meną, įvairius menus, tai yra plataus akiračio žmogus“.
Būsimoji ministrė anksčiau yra dainavusi brolio Remigijaus Ruokio grupėje GIN'GAS – tai patvirtino ir pats R.Ruokis.
Su prezidente susitikusi kandidatė į ministres trečiadienį jau įvardijo savo darbo prioritetus – skirti dėmesį jauniesiems menininkams, skatinti kultūrą regionuose, orientuojantis į jaunimą ir vaikus.
„Kiekvienas žmogus turi teisę į kultūrą – tai yra konstitucinė teisė“, – po susitikimo su šalies vadove sakė L.Ruokytė-Jansson.
L.Ruokytė-Jonsson prieš du dešimtmečius išvyko į Stokholmą, kur išlaikė valstybinį švedų kalbos egzaminą, Švedijos sostinėje tęsė aktorinio meno ir teatro režisūros studijas, vėliau tą darė Berlyne, Romoje. L.Ruokytė-Jonsson steigė ir vadovavo įvairioms Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros iniciatyvoms, ilgus metus bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos žiniasklaida.
Ji gerai žinoma ir literatūros kūrėjų, vertėjų bendruomenei: savo socialinio tinklo Linkedin paskyroje nurodo nuo 2000-ųjų išleidusi iš viso 11 šiuolaikinės lietuvių prozos ir poezijos vertimų knygų, daugiausia – į švedų (taip pat į danų, norvegų) kalbą. 2005-aisiais ji yra gavusi prestižinį Lietuvos rašytojų sąjungos geriausios metų vertėjos apdovanojimą už lietuvių poezijos vertimus į švedų kalbą.
