2019–2024 metų „Plane Tėvynei“ yra išvardyti svarbiausi S.Skvernelio kaip šalies vadovo, jei tokiu taps, darbai bei tų darbų įgyvendinimo chronologija.
Plane penkeriems metams numatyti 22 darbai, tarp kurių ir rutininiai – pavyzdžiui, priesaika, kitų metų biudžeto pasirašymas, pirmųjų metų darbo įvertinimas.
Spaudos konferencijos metu S.Skvernelis išskyrė tris nacionalines problemas, o tuo pačiu ir priemones: Orios senatvės programą, Regionų skatinimo programą bei Vaiko gerovės užtikrinimo programą.
Kalbėdamas apie senatvės pensijas, S.Skvernelis pažymėjo, kad jo vadovaujamos Vyriausybės metu vidutiniškai pensija kilo 100 eurų. Vasario mėnesio duomenimis, ji siekia 344 eurus. S.Skvernelio manymu, 2020-ųjų liepą ji turėtų siekti 400 eurų.
Universali vaiko pinigų išmoka, dabar siekianti 50 eurų, jo teigimu, turėtų augti iki 70 eurų, sunkiau gyvenančioms šeimoms – dar papildomai 20–30 eurų.
Anot S.Skvernelio, šių dydžių augimui nereikės kelti mokesčių – esą kaip ir viešojo sektoriaus darbuotojų algų didėjimo atveju, pensijos bei vaiko pinigai didės dėl efektyvesnio mokesčių administravimo.
„Nematau jokio poreikio jokiam mokesčių kėlimui, kol iki galo neišsprendėme efektyvaus mokesčių administravimo, šešėlio bei korupcijos mažinimo“, – kalbėjo politikas.
„Esu įsitikinęs, kad bent jau dvigubai galima iš šešėlio paimti. Ką rodo ir šių metų ir praeitų metų skaičiai, biudžeto pajamos, kalbant apie visus mokesčius, yra didesnės negu suplanuotos [...]. Perteklius ir šešėlinė ekonomika yra tas finansavimo šaltinis, kuris susijęs su valstybės efektyvia veikla, ir šiandien, kalbant tiek apie pensijas, tiek apie vaiko pinigus, tiek apie viešojo sektoriaus finansavimą iki 2025 metų, [jų augimą galima] užtikrinti nekeliant jokių mokesčių“, – pakartojo pretendentas rinkimuose.
Teiraujantis, ką atsakys konkurentams, kurie jo pažadus vadins populistiniais arba bandymu papirkti rinkėjus, atsakė: „Jeigu manoma, kad tai, ką mes padarėme, pasinaudoję politine valia, ekonomikos augimu, kalbant apie tuos žmones, kuriems labiausiai reikia, senjorams – realus pensijų pakėlimas, vaiko pinigų įvedimas ir jaunų šeimų stiprinimas yra populizmas, tai tada aš sutinku būti populistu.“
Anot S.Skvernelio, vaiko pinigais pasinaudojo beveik 500 tūkst. vaikų.
Vaiko pinigus ir pensijas pretendentas teigė išskyręs ir susiejęs su konkrečiais dydžiais esą dėl to, kad tai – socialinės atskirties ir skurdo probleminiai taškai.
„Aš kalbu apie tuos asmenis, kurie yra labiausiai paveikti – senjorai, šeimos, šeimos, auginančios vaikus, ypatingai šeimos, kur vienas iš tėvų augina vaikus. Čia realaus žingsnio nepadarius, mes ir toliau kalbėsime apie problemas, susijusias su skurdu, socialine atskirtimi“, – dėstė premjeras ir pridūrė – jei taps prezidentu, užtikrins, kad viešojo sektoriaus tvaraus finansavimo programa bus įgyvendinta.
Klausiamas, ar išvardytus darbus sieks įgyvendinti net ir tada, jei liks premjeru, o prezidentu netaps, S.Skvernelis aiškaus atsakymo nedavė.
„Jokios garantijos nėra, kad aš likčiau premjeru, antra, jokios garantijos nėra, kad nesusiformuotų nauja Seimo dauguma. Tokios intencijos jau šiandieniniam Seime matosi. Trečia, gali būti, kad išrinkus prezidentą, pavyzdžiui, Ingridą Šimonytę, visa tai, ką aš kalbu, būtų neįmanoma įgyvendinti. Nes jeigu būtų prezidento arba prezidentės aiškus priešiškas nusistatymas šioms reformos, kurias daro Vyriausybė, kalbu apie, sakykime, pensijų reformą, ponia Ingrida buvo pasiryžusi Konstituciniame Teisme ją ginčyti.
Lygiai taip pat galiu kalbėti apie mokesčių reformą. Ji įvardyta katastrofa. Tą patį iš esmės deklaruoja ir kitas kandidatas Gitanas Nausėda“, – tikino jis.
Tiesa, nei minėta I.Šimonytė, nei kitas S.Skvernelio konkurentas rinkimuose Gitanas Nausėda anksčiau teigė nekliudysiantys šiai Vyriausybei įgyvendinti jos programos. Priešingai – jei taptų prezidentu, G.Nausėda teigė reikalausiantis Vyriausybės darbų, I.Šimoytė tikino sieksianti, kad Ministrų kabineto sprendimai, virtę teisės aktais Seime, neprieštarautų Konstitucijai.
S.Skvernelio įsitikinimu, išrinkus naują prezidentą, Lietuvoje gali įvykti priešlaikiniai Seimo rinkimai arba Seime gali persiskirstyti politinės jėgos.
Pretendentas tvirtino nemanantis, kad savo iškeltus tikslus galėtų įgyvendinti geriau būdamas premjeru – esą reformos, „ambicingi tikslai“, Vyriausybės programoje užsibrėžti siekiai bei kandidatuojančiojo į prezidentus programoje iškelti tikslai galėtų būti įgyvendinti tik jam tapus šalies vadovu.
Kandidatas į prezidentus pažymėjo, kad jei taptų prezidentu, sieksiantis įgyvendinti „ne kosmetinę, ne fasadinę“ teismų reformą, įkurti konsultacinę tarybą, kurią sudarytų partijų atstovai, politologai, mokslininkai, ir kuri užsienio politikos klausimais patarinėtų prezidentui.
S.Skvernelis kaip kadencijos pabaigos tikslą teigė matantis Lietuvą, kaip regiono lyderę pagal sumažėjusią korupciją, pasivijusią Europos Sąjungos vidurkį pagal gyvenimo trukmės rodiklius. Anot kandidato, dabar šiuo klausimu atsiliekame šešerius metus.
Komentuodamas filmą ir knygą, kuriuose atvaizduojama kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė, S.Skvernelis tikino niekada nesutiksiantis, kad apie jį, einantį analogiškas pareigas, jei taip nutiks, būtų kuriami filmai, leidžiamos knygos.
„Paminklai statomi. Gal ir to dar sulauksim“, – tikino premjeras ir nevertino, ar tai susiję su rinkimais.
Knygą apie politinius procesus nuo 2016 metų, kurių pagrindinė veikėja – valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), šiuo metu leidžia Linas Kontrimas. Jis – su LVŽS, rinkimuose remiančia S.Skvernelį, kandidatuoja į Europos Parlamentą.
Ketvirtadienį spaudos konferenciją S.Skvernelis surengė ne laisvą dieną. Po jos politikas išvyko į Joniškio rajoną.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12-ąją. Be S.Skvernelio, rinkimuose dalyvaus dar aštuoni kandidatai.
