2019 02 12

Kandidatų į Kauno merus debatų epicentre – juose nedalyvavęs V.Matijošaitis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete Kaune surengti kandidatų į Kauno merus debatai. Iš septynių kandidatų juose dalyvavo penki. Viename pirmųjų viešų egzaminų nepasirodė Darbo partijos atstovas Martynas Maulė bei dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Pastarasis sulaukė ne vienos konkurentų kritikos strėlės.
Debatų akimirka
Debatų akimirka / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ lyderį jau dabar daug kas laiko būsimų savivaldos rinkimų laimėtoju. Ne vienas puse lūpų užsimena, kad įveikti dabartinį merą beveik nėra jokių šansų. Debatuose KTU dalyvavę kandidatai į Kauno mero kėdę bandė tai paneigti: jų rėžtos kalbos, atsakymai į moderatoriaus Siksto Ridzevičiaus, tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ nario, užduotus klausimus dažnai pasisukdavo būtent apie V.Matijošaitį ir jo nuveiktus darbus.

Dabartinio mero atkirčio išgirsti nepavyko: šiuo metu jis atostogauja, tad debatuose nedalyvavo.

„Perskaičiau, kad Kaunui mero rinkimų nereikia, nes paskelbtas jau meras. Kaip pilietį mane tai sujaudino. Jaunų žmonių komanda, sugrįžusi iš emigracijos, atkūrė „Tvarkos ir teisingumo“ skyrių ir paprašė manęs vesti šį sąrašą į rinkimus. Šios dvi priežastys privertė mane, Kauno patriotą, kandidatuoti“, – jau pirmuoju atsakymu į klausimą, kodėl nusprendė siekti Kauno mero pozicijos, V.Matijošaičiui įgėlė Kelmės rajone gimęs, keturiuose universitetuose studijavęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas į Kauno merus Antanas Navakauskas.

„Tokios geros krypties Kaunas dar nėra pagavęs. Noriu sėdėti toje valtyje“, – tikino Liberalų sąjūdžio atstovas, dabartinis vicemeras Simonas Kairys.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į Kauno merus Jurgita Šiugždinienė, atsakydama į tą patį klausimą, patikino, kad tai yra jos gyvenimo aistra. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė tvirtino turinti tam patirties.

„Esu dirbęs šalia vienos valdančiosios koalicijos, esu dirbęs opozicijoje, dabar dirbu šalia kitos valdančios koalicijos. Tokios geros krypties Kaunas dar nėra pagavęs. Noriu sėdėti toje valtyje“, – tikino Liberalų sąjūdžio atstovas, dabartinis vicemeras Simonas Kairys.

Lietuvos centro partijos kandidatė į merus panevėžietė Rūta Andriuškevičienė, skaičiuojanti 30-ties metų pedagoginį stažą, tikino į politiką žengianti dėl viešojo intereso gynimo.

„Kad būtų su žmogumi kalbamasi Kauno miesto savivaldybėje. Kad būtų girdimas visuomenės balsas“, – teigė ji, vilkėjusi geltoną liemenę.

Vėliau savo socialinėje paskyroje S.Kairys šią kandidatę priskyrė Lietuvos centro partijos lyderio Naglio Puteikio geltonliemenininkų grupei.

Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas į Kauno merus Gintaras Černiauskas taip pat prakalbo apie savo pergale rinkimuose, pasak jo, jau užtikrintą V.Matijošaitį. Iš jo atsakymo buvo aišku, kad viena pagrindinių priežasčių, privertusių kandidatuoti – noras mesti iššūkį dabartiniams valdantiesiems.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Antanas Navakauskas ir Gintaras Černiauskas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Antanas Navakauskas ir Gintaras Černiauskas

Prioritetiniai darbai. Kuo jūsų prioritetai išsiskiria?

G.Černiauskas tikino, kad pirmasis jo uždavinys – susodinti verslą, mokslą, politikus prie vieno stalo. Anot jo, kartu reikia kalbėti apie Kauno planus ir jų įgyvendinimą. Tik tuomet ateitų proveržis, kurio miestiečiai ilgai laukia.

R.Andriuškevičienė: „Už visiems lygiai teisingą Kauną“.

Pedagogės R.Andriuškevičienės žvilgsnis pirmiausiai kryptų į švietimą. Kandidatė siektų įsiklausyti į akademinės bendruomenės nuomonę.

„Mes jau dabar giname vaikus ir medžius. Už visiems lygiai teisingą Kauną. Pasigendu bendravimo su seniūnijomis, žmonėmis, kurie galėtų išsakyti savo nuomonę be baimės. Reikia normalaus komunikavimo“, – tikino kandidatė, vis savo kalbose kėlusi retorinius klausimus.

S.Kairys žadėjo, kad Kaune bus kaip džiaze. Juk džiazas – profesionalų kuriama improvizacija, o kadangi dabartiniame pasaulyje – daug iššūkių, improvizacija privaloma.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Simonas Kairys
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Simonas Kairys

„Laikas grąžinti vertybes į Lietuvos, savivaldos politiką. Miestas sėkmingas tik tuomet, kai pagauna, pasitelkia ir tikslingai naudoja miesto turinį. Kažkada turistus kvietėme pigiu alumi, gražiomis moterimis. Dabar turime „kaunastic“ platformą, tarptautinius laimėjimus. Privalome būti kūrybiški“, – teigė Liberalų sąjūdžio atstovas.

A.Navakauskas vėl savo kalboje užsiminė apie dalyvauti debatuose negalėjusį V.Matijošaitį.

„Noriu, kad meras būtų išrinktas iš tų, kurie dabar čia sėdi. Tai drąsiausi žmonės, kurie gali atsakyti į jūsų klausimus. Man labai bus gaila to mero, kuris bus išrinktas. Jis susidurs su iššūkiu: kaip užbaigti pradėtus projektus? Reiks perskaičiuoti biudžetą. Kaip atkurti pasitikėjimą valdžia? Po tokio džiazo Kaunas atsidūrė 4-toje vietoje pagal gerovės indeksą. Ne džiazuoti reikia, o atstatyti Kauno vertę.

Noriu sukurti daugumą ir paskirti tinkamą vykdomąją valdžią, kuri turėtų kompetencijos ir norėtų dirbti žmonėms. Kaunietis turi eiti pakelta galva, didžiuotis savo valdžia“, – teigė darbo Seime patirties turintis „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas, kurio žmona dirba Kauno rajono mero Valerijaus Makūno patarėja.

A.Navakauskas: „Po tokio džiazo Kaunas atsidūrė 4-toje vietoje pagal gerovės indeksą. Ne džiazuoti reikia, o atstatyti Kauno vertę“.

S.Kairys suskubo atsakyti į dabartinei valdžiai mestą kritiką. Pasak jo, Lietuvos laisvosios rinkos instituto reitingai rodo ką kitą: Kaunas kyla.

„Reikia žiūrėti į tarptautinius reitingus, investuotojų požiūrį. Jei toks praskolintas, apšepęs tas Kaunas, nevažiuotų čia popiežius, Nyderlandų, Japonijos valdžios atstovai“, – replikavo liberalas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rūta Andriuškevičienė ir Gintaras Černiauskas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rūta Andriuškevičienė ir Gintaras Černiauskas

R.Andriuškevičienė suskubo konkurentui įkąsti: „Laisvosios rinkos institutas – ne rodiklis, nes jis atstovauja pačių turtingiausių asmenų interesams“.

Savo prioritetinius darbus išsakė ir konservatorė J.Šiugždinienė, buvusi daug konkretesnė už savo varžovus. Kandidatė teigė norinti, kad vidutinis darbo užmokestis Kaune būtų didžiausias Lietuvoje: „Reikia didesnės ambicijos. Kaunas yra verslus miestas, turintis pramoninį potencialą. Jis gali tapti Baltijos regiono inovatyvių technologijų centru.

Didesnį dėmesį turime skirti miegamiesiems rajonams. Nesutvarkytos gatvės, trūkstamos parkavimo vietos... Reikia pasižiūrėti į seniūnijas. Norėčiau, kad madinga ir patogu būtų žmonėms naudotis viešuoju transportu. Reikia peržiūrėti maršrutus. Reikia sujungti Kauną ir jo rajoną. Reikia ekspreso, kuris sujungtų Kauno Pramonės pr. su Šilainiais“.

J.Šiugždinienė: „Kaunas gali tapti Baltijos regiono inovatyvių technologijų centru“.

Ko norėtumėte išmokti, būdamas politikoje, būdamas Kauno miesto meru?

Atsakydamas į šį klausimą, S.Kairys tikino, kad svarbiausia politikui išmokti kantrybės, nes jis susidurs su begale nuomonių.

„Negali daryti tik tai, ką žmonės sako. Papulsi į aklavietę. Politikas turi turėti lyderystės savybių, vesti į priekį, įtikinti, jausti Europos, pasaulio pulsą. Tam reikia geležinės kantrybės“, – teigė Telšiuose gimęs politikas, kurio posakis – „Ne mes Kauną pradėjome statyti, ne su mumis jis ir užsibaigs“.

A.Navakausko teigimu, politika – tai derybų, diplomatijos ir kompromisų menas, o mokytis reikia visą gyvenimą.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė

J.Šiugždinienės nuomone, baisiausia, kai būdamas aukštoje politiko pozicijoje asmuo nusprendžia, kad jam jau nebereikia mokytis.

„Imponuoja skandinavų konsensuso menas. Skandinavijoje dėl sprendimo diskutuojama tol, kol opozicija būna įtikinta to sprendimo nauda. Sprendimas priimamas tik tuomet, kai visos pusės pasako „taip“. Tik toks sprendimas yra ilgalaikis“, – teigė ji.

G.Černiauskas įsitikinęs, kas svarbiausia išmokti susikalbėti, girdėti vienas kitą, pasirinkti geriausias idėjas. Pagrindinė pamoka – išmokti nesusirgti valdžios liga ir į ją neįsikabinti.

Pagrindinė pamoka, pasak G.Černiausko, – išmokti nesusirgti valdžios liga ir į ją neįsikabinti.

„Mokytis yra kiekvieno žmogaus prioritetas. Kiekviena diena meta iššūkį. Dirbdama savivaldoje labiausiai norėčiau girdėti žmones, ginti visuomenės interesą“, – teigė R.Andriuškevičienė.

Pateikite konkretų pavyzdį, kai pavyko susitarti, nors, atrodė, tas susitarimas buvo neįmanomas

Docentė J.Šiugždinienė užsiminė apie metą, kai reikėjo sujungti į vieną tris KTU fakultetus.

„Be to, koordinavau strategijos „Lietuva 2030“ rengimą. Manau, man pavyko suderinti pozicijas. Sutarėme, kokios bus pagrindinės kryptys“, – teigė ji.

A.Navakauskas prisiminė 2011 m., kuomet vieno balso persvara jis buvo paskirtas vadovauti Kauno miesto savivaldybės administracijai.

„Kai dauguma buvo susiskaldžiusi, kai merais buvo pasiskelbę trys asmenys, man reikėjo pristatyti savo asmenį. Vienas pagrindinių mano darbų, kuriuo didžiuojuosi – tai Kauno „Žalgirio“ arenos užbaigimas. Padėjo man tuomet dauguma, o ne atskiros partijos“, – prisiminė „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Debatų akimirka
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Debatų akimirka

S.Kairys taip pat prisiminė tą patį laikmetį, kai liberalai Kauno taryboje teturėjo mažiausiai narių – vos tris, tačiau jų atstovas Rimantas Mikaitis tuomet buvo išrinktas meru.

„Prisimenu praėjusią kadenciją, kai dirbau opozicijoje, vadovavau Kontrolės komitetui. Liberalai iškėlė 100 eurų kompensacijos, jei vaikas leidžiamas į privatų darželį, klausimą. Iš pradžių atrodė, kad misija – neįmanoma. Tačiau tuometinei daugumai buvo nepatogu nepritarti“, – prisiminė S.Kairys.

R.Andriuškevičienė išskyrė mokytojų streiko iššūkį.

„Švietimo ir mokslo ministerija sprendė, kaip ištaisyti mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelį. Dalyvavau 14 valandų trukusiose derybose, kuriose pasiekėme tam tikrų tikslų. Mokytojai buvo išgirsti. Iškėliau asmeniškai klausimą dėl mokytojų kvalifikacijos žirklių naikinimo, paliekant viršutinę ribą. Šis klausimas buvo svarstomas Seime. Tai bus įgyvendinta“, – teigė Lietuvos centro partijos atstovė.

Naujokas politikoje G.Černiauskas teigė, kad pirmiausia jam reikėjo susitarti su savimi: „Eidamas į politiką žinai, kad reiks kažką aukoti. Tačiau tai padaryti nėra taip paprasta. Bent jau keturiems metams turėčiau paaukoti savo darbą, privatumą, laiką su šeima“.

Kas lemia tai, koks šiandien yra Kaunas: geri dabartinės valdžios vadybiniai sugebėjimai, viešieji ryšiai ar palankios pasaulinės tendencijos be krizių?

S.Kairys pripažino dažnai sulaukiantis klausimo, kodėl veržiasi į mero kėdę, jei ir V.Matijošaitis puikiai joje susitvarko.

„Džiaugiuosi, kad yra toks Visvaldas Matijošaitis. Kad jis yra šiuo metu. Kad jis kandidatuoja mero rinkimuose. Galiu tik įsivaizduoti, kaip viskas atrodytų, jei tokio kandidato nebūtų. Čia sėdėtų ne 7 kandidatai, o 30. Visokiausi populistai. Šiandieninė situacija leidžia rinktis. Kartelė pakelta aukštai. Diskusija neapsiriboja populizmu“, – teigė liberalas, į kurio atsakymą aršiai sureagavo debatų ramiai klausiusi publika.

S.Kairys: „Džiaugiuosi, kad yra toks Visvaldas Matijošaitis. Kad jis yra šiuo metu“.

A.Navakauskas pripažino, kad Kaunui istoriškai vis nepasisekdavo su merais. Pasak jo, daug metų merai negalėdavo atsiskleisti, nes būdavo formuojamos dirbtinės daugumos su nupirktais ar perbėgusiais nariais.

„Šioje kadencijoje mes turime nekalbantį merą, kuris nekalba net šioje diskusijoje. Ta lyderystė, apie kurią čia kalbama, yra perdėta. Kaunas gyvena iliuzijose, sukurtose vizualizacijose. Realybėje Kaunas atrodo kitaip“, – rėžė A.Navakauskas.

J.Šiugždinienės tvirtinimu, susidėjo įvairios aplinkybės. Jos teigimu, faktas tai, kad biudžetas yra vykdomas kaip niekad gerai – susidaręs pajamų perviršis.

„Turime dideles lėšas komunikacijai. Per trejus metus daugiau nei milijonas eurų išleista savivaldybės veiklos viešinimui. Dabartinė savivaldybė tikrai padarė daug gerų darbų, kai kuriuos norėčiau tęsti. Tiesa, investicijos į infrastruktūrą, gatves yra labai greitai matomos. Investuoti į švietimą, kultūrą, socialinę sritį – sudėtingiau. Rezultatai pasimato po keleto metų. Norėčiau į tai orientuotis“, – teigė ji.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė

G.Černiauskas prisiminė 1977 m., kai jis persikėlė iš Žemaitijos į Kauną. Tuomet nebuvo nei Eigulių, nei Šilainių. Per 10 metų Kaunas atliko tokį proveržį, apie kurį galima dabar tik pasvajoti.

R.Andriuškevičienės nuomone, Kaune šiuo metu veikia tik tobulas „piaras“, kurį, kaip skanų kąsnį, praryja kiekvienas kaunietis.

„Švietimas, socialinė nelygybė – į tai turime koncentruotis. Į žmogų“, – rėžė kandidatė.

Kas svarbiausia studentams, kad baigę studijas, jie norėtų likti Kaune?

A.Navakausko nuomone, savivaldybė turėtų atrasti lėšų, kad jauna šeima lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti būstą. Padėtų jai tą būstą išlaikyti. Skirti šeimai valdžia turėtų ir 300 eurų išmoką už pirmagimį. Žinodami tai, pasak jo, studentai norėtų likti. Svarbūs ir atlyginimai.

„Bandau atsibusti iš sapno su komunizmo elementais, – konkurentui baigus kalbėti, ironizavo S.Kairys. – Nežalokim savo jaunosios kartos. Nedalinkime jiems žuvies, dalinkime meškeres. Reikia kurti darbo vietas. Tik tai. Naujųjų pritrauktų investuotojų mokamas darbo užmokestis 30 proc. viršijo viso regiono darbo užmokesčio vidurkį. Kelias, kuriuo einame, yra teisingas. Jaunam žmogui reikia šiuolaikinio miesto, be jokių sovietinių reliktų. Nes dabar, būdamas akademinėje patalpoje, nematau jaunuomenės“.

R.Andriuškevičienė suskubo oponuoti S.Kairiui: „Neliktų reliktų iš praeities? Jūs turite omeny Kauno centrinį paštą? Jauna šeima pirmiausiai Kaune turi jaustis saugi“.

G.Černiausko žiniomis, 30 proc. abiturientų ruošiasi studijuoti užsienyje, o tai – didžiulė problema.

„Be pagalbos jauniems žmonėms, šeimoms, be skatinimo imtis smulkiais verslais, pagalbos įsigyti būstą, tendencijos emigruoti nesustabdysim. Juk mūsų mentalitetas – viską atiduoti vaikams, tad kyla problema išlaikyti vaikus“, – teigė 6 vaikų tėvas G.Černiauskas.

J.Šiugždinienės teigimu, jaunam žmogui reikia matyti perspektyvą. Kaunui, anot jos, reikalinga aiški strategija ir ambicija.

„Reikia, kad gera mokykla, geras darželis būtų šalia, o ne kitame miesto gale. Reikia skatinti, kad verslas propaguotų lanksčias darbo valandas jaunoms šeimoms. Kad būtų galima derinti šeimą su karjera. Trūksta ir lopšelių Kaune. Būtini ir verslo inkubatoriai“, – teigė konservatorių atstovė.

Kodėl Kaunas yra įdomiausias miestas pasaulyje?

S.Kairio teigimu, Kaunas yra be galo įdomus ir unikalus. Jam tai – muziejus po atviru dangumi.

„Pirmą kartą, šioje kadencijoje, Kaunas pradėjo matytis kaip turizmo traukos vieta. Iki tol to nebuvo. Net iš Japonijos turizmo ekspertų esame gavę apdovanojimą. Praėjusieji metai buvo įspūdingi Kaunui. Sulaukėme Nyderlandų karaliaus, Airijos prezidento, Japonijos premjero, popiežiaus. Tai lyg vyšnia ant torto, kalbant apie sunkų ilgą darbą“, – tikino S.Kairys.

G.Černiausko nuomone, Kaunas turi savitą istoriją, dvasią. Kaunas, pasak jo, yra verslus miestas.

„Balsuokite už demokratišką merą“, – paprašė teisininkas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Debatų akimirka
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Debatų akimirka

R.Andriuškevičienė pasikartojo: Kaune bus gera gyventi, kai miestas bus lygiai teisingas visiems.

„Kauno gyventojai – ypatingi. Ypatingai patriotiški. Kauniečiai nusipelnė, kad juos popiežius aplankytų, o ne Kauno valdžia popiežių atvežė į Kauną“, – toliau strėlėmis mėtėsi A.Navakauskas.

J.Šiugždinienės teigimu, Kaunas yra itin akademiškas miestas, juk jame – 7 universitetai.

„Tai miestas, kuris turi gilias pramonės tradicijas, unikalų Kauno marių ansamblį, medinę architektūrą. O svarbiausia – specifinė dvasia. „Žalgirio“ dvasia. Siūlau balsuoti už ilgalaikę ambicingą Kauno ateitį. Jei balsuojate už ateitį, balsuokite už mane“, – paragino kandidatė.

Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2019 kovo 3 d. Tai bus 9-ieji savivaldybių tarybų rinkimai nepriklausomoje Lietuvoje.

Antrąjį kartą šiuose rinkimuose miestų merai renkami tiesiogiai. Naujoji tvarka numato, kad tiesiogiai išrinktas meras bus tuo pačiu metu išrinktos savivaldybės tarybos narys ir jos pirmininkas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų