„Tokios kompetencijos teisininkų yra vienetai“
Ieškoti kito kandidato prireikė, kai dar metų pradžioje parlamentas nepritarė Seimo Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūrai. Jei kitą savaitę Seimas pritartų V.Mizaro kandidatūrai, darbą jis pradėtų jau birželio 1 dieną.
Pristatydama kandidatą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad jis yra labai patyręs ir gerbiamas teisininkas, aktyviai dalyvauja visuomeninėje, teisinėje veikloje.
„Prof. V.Mizaras yra išskirtinę patirtį ir kompetenciją turintis teisininkas. […] Tokios kompetencijos teisininkų Lietuvoje yra vienetai.
Aš labai vertinu V.Mizaro sutikimą kandidatuoti. Tikiu, kad jo profesionalumą ir kompetenciją taip pat įvertinsite ir jūs“, – kolegas kvietė parlamento vadovė.
Regina ginti europietiškas vertybes
„Jei būtų pritarta mano kandidatūrai ir galėčiau eiti tokias pareigas, pagrindinis motyvas – panaudoti savo žinias, savo patirties kapitalą valstybės, žmonių ir visuomenės naudai“, – iš Seimo tribūnos sakė teisininkas.
V.Mizaras atkreipė dėmesį į simbolinius sutapimus. Jo kandidatūra pateikiama gegužę, kuomet minimos dvi Lietuvos konstitucionalizmo tradicijai svarbios datos.
Prieš savaitę paminėtos 230-osios Abiejų Tautų Respublikos Valdymo įstatymo – Gegužės 3-iosios Konstitucijos – priėmimo metinės.
Joje buvo įtvirtinta pagarba teisės viršenybei, Konstitucijos tarnystė žmonijai, tautai ir valstybei, valdžių padalijimo principas, teismų nepriklausomumas ir trys laisvės (valstybės laisvė nuo svetimųjų priespaudos, tautos laisvė, įgyvendinama piliečių galiomis, ir žmonių laisvė).
O šį šeštadienį sukaks 101 metai nuo 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucijos, kuria, be kita ko, Lietuva buvo paskelbta demokratine respublika.
Nors pirmoji rašytinė Europos konstitucija greitai nustojo galioti, joje apibrėžti svarbūs pamatai tarpukario Lietuvoje ir buvo įtvirtinti dabartiniame Pagrindiniame šalies įstatyme.
V.Mizaras pripažino, kad, nors stabilumas yra Konstitucijos vertybė, vertinąs ir jos veiksnumą – Konstitucijos, kaip aukščiausios teisės, gebėjimą tarnauti valstybei ir visuomenei, reaguojant į realijas.
Jis išvardijo kelis labiausiai „gyvajai Konstitucijai“ reikalingus dalykus, kad būtų patenkinti visuomenės ir valstybės poreikiai dabar ir ateityje: stiprinti valstybės ir žmonių pareigas gamtos atžvilgiu, būtinybę netapti technologijų įkaitais, kad jos nepradėtų kenkti žmonių teisėms ir net valstybės interesams, puoselėti Lietuvos europietiškąjį ir pilietinį identitetą, nepaneigiant nacionalinio tapatumo, ypač puoselėjant kultūrą ir kalbą.
„Užtikrinti kiekvieno žmogaus, norinčio gyventi Lietuvoje ar išsaugoti su ja ryšį, orumą, darną, atvirumą, pilietiškumą, – kalbėjo teisininkas – Svarbiausia – vidaus priemonėmis pirmiausiai saugoti ir ginti Lietuvos valstybės laisvę, nepriklausomybę. Ne tik vidaus, bet ir buvimu tarptautinėje bendruomenėje, draugiškose Europos organizacijose su iš to plaukiančiomis galiomis, kartu – įsipareigojimais ginti ir saugoti tas pačias konstitucines vertybes.“
Siūlė eiti į politiką, kandidatas atsakė savęs ten nematąs
Keletas politikų galėjo užduoti klausimus V.Mizarui. Pati pirmoji žodį gavusi konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė iškart priminė, kad kandidatas „visuomenėje žinomas iš esmės kaip seksualinių mažumų interesų reiškėjas, jų reikalavimų gynėjas“.
Ji suabejojo, ar teisinga šiam teisininkui kandidatuoti į KT, kur reikalaujama ir objektyvaus ir nešališko požiūrio.
„Ar nebūtų sąžiningiau stoti tiesiog į Laisvės partiją ir atstovauti savo ideologinėms nuostatoms politinėje erdvėje ir reikšti jas politinėmis priemonėmis visiškai atvirai? – siūlė parlamentarė. – O dabar kyla įtarimų, kad jūsų kandidatūra ir tas (Partnerystės) įstatymas, kuris laukia pateikimo, yra tam tikras ideologinis paketas, kuris siūlomas Seimui.“
Atstovavimas Lietuvos gėjų lygai, gynusiai savo teisę į susirinkimų laisvę – eitynes „Baltic Pride“ organizuoti sostinės Gedimino prospekte, esą buvo tik „keletas bylų visoje mano profesinėje veikloje“.
„Savęs nelaikau užsiimančiu vien tik atskirų, socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių teisių gynėju, – tvirtino teisininkas. – Toli gražu. Yra daug kitų žmonių, kurie gerokai aktyviau tai daro. Bet, kaip profesines paslaugas teikiantis asmuo, kaip advokatas, tikrai turėjau tokią galimybę ir galėjau šių įtariamų konstitucinių teisių pažeidimų bylose suteikti savo kompetenciją ir žinias.“
Jis patikino nesvarstantis imtis politikos. „Manau, kad man netinka būti politiku, aš labai mėgstu savo, kaip teisininko, kelią, savo profesinę veiklą, mėgstu padėti žmonėms ar žmonių grupėms spręsti jų problemas“, – aiškino kandidatas ir pabrėžė puikiai žinąs KT teisėjų pareigą vadovautis tik Konstitucija.
Reaguodamas į tai, kad V.Mizaras dažnai pasisako apie šeimą, partnerystę, santuoką, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Algimantas Dumbrava pasiteiravo, kokia jo šeiminė padėtis.
„Esu nevedęs“, – lakoniškai paaiškino kandidatas.
Pažymėjęs, jog kandidato, kaip teisininko, profesoriaus ir eksperto kompetencija abejonių nekelia, Darbo partijos frakcijos Mindaugas Puidokas taip pat pasiteiravo apie šeimas.
Konstitucijos 38 straipsnyje nurodyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja jas, motinystę, tėvystę bei vaikystę, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
„Ar manote, kad ši konstitucinė nuostata yra pakankama ir ją būtina saugoti, gerbti, kad tradicinė šeima Lietuvoje būtų stipri ir apsaugota?“ – pasiteiravo parlamentaras.
V.Mizaras pritarė, kad šis straipsnis yra svarbus mūsų visuomenei, tai rodo ir ilgą laiką vykstančios jautrios, emocionalios diskusijos.
Kartu jis nurodė, kad į tai reikėtų žvelgti ne vien per Konstitucijos prizmę, ir nepraleido progos įgelti Seimui, kad jis nepakankamai saugo šeimas – tiek „tradicines“, tiek kitokias, pavyzdžiui, vaikus auginančių vienišų tėvų.
„Man atrodo, čia yra labiau socialinių teisių stiprinimo klausimas. Čia yra didžiausios, matyt, problemos, kurias patiria šeimos. Tai man atrodo, kad įstatymų leidėjas galėtų labiau tą stiprinimą atlikti ne Konstitucijos požiūriu, bet būtent ordinariniu kitų įstatymu požiūriu, stiprinant socialinę šeimų apsaugą ir taip kurti geresnį komfortą gyventi šeimoms Lietuvoje.
Frakcijos laikosi skirtingų pozicijų
Antradienį buvo tik pateikta kandidatūra, šioje stadijoje nėra balsuojama. Svarstymas, ar V.Mizaras yra tinkamas būti KT teisėju, ir balsavimas dėl jo turėtų vykti kitą savaitę.
46-erių V.Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, dirba advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“. Taip pat vadovauja Europos privatinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės mokslo centrui, yra dirbęs Teisingumo ministro patarėju civilinės teisės ir civilinio proceso teisės klausimais.
Teisininko kandidatūrą pateikė Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen. Tuomet ji pažymėjo, kad kandidatas yra sukaupęs didelę tiek teisminio, tiek neteisminio teisinio darbo patirtį, yra labai gerbiamas teisininkas.
Komentuodama savo teikimą, politikė teigė, kad V.Mizaro sutikimas kandidatuoti ją labai pradžiugino, nes tai yra „labai kompetentingas, stiprus kandidatas“, ir vylėsi, kad dauguma frakcijų bei politikų Seime palaikys šią kandidatūrą.
Neseniai 15min kalbinti įvairių frakcijų atstovai išsakė įvairių nuomonių apie kandidatą.
Kandidato parlamento vadovei teko ieškoti, kai Seimas atmetė jos pasiūlytą kandidatą – A.Kabišaitį.
Tuomet per slaptą balsavimą buvo pritarta tik prezidento Gitano Nausėdos ir laikinosios Aukščiausiojo Teismo pirmininkės Sigitos Rudėnaitės pasiūlytoms Giedrės Lastauskienės bei Algio Norkūno kandidatūroms.
Trijų KT teisėjų – pirmininko Dainiaus Žalimo, Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus – kadencija baigėsi kovo 19 dieną. Paskyrus minėtus du teisėjus, pastarieji baigė darbą, o D.Žalimas tebevadovauja KT.
Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
KT teisėjus slaptu balsavimu skiria ir atleidžia Seimas.
