Debatų vedėja Nemira Pumprickaitė pirmąjį klausimą kandidatams uždavė apie tai, ką jie darytų, kad piliečiai jaustųsi gyvenantys teisingesnėje valstybėje.
Naglio Puteikio nuomone, būtina teismų demokratizacija.
Valdemaras Tomaševskis apgailestavo, kad reikia konstatuoti, jog visuomenė nepasitiki teismais. Anot jo, į teismų sistemą reikėtų įtraukti visuomenę steigiant tarėjų institutą. Taip pat būtina liustracija, kuri padėtų išvengti teisėjų šantažo.
Arvydas Juozaitis apkaltino LRT esant korupcijos židiniu, nes visuomeninis transliuotojas esą proteguoja tam tikrus kandidatus į prezidentus.
Anot Ingridos Šimonytės, teisingumas prasideda nuo to, kaip piliečiai pasitiki valstybės institucijomis, jų teikiamomis paslaugomis. Politikai turi dėti pastangas, kad tas pasitikėjimas būtų sustiprintas.
Mindaugo Puidoko nuomone, negyvename tikroje teisinėje valstybėje, nes yra lygesnių už lygius. Jis siūlytų steigti nepriklausomo teisinio ombudsmeno, į kurį galėtų kreiptis kiekvienas pilietis, pareigybę.
Vytenis Povilas Andriukaitis dėkojo keturiems pasieniečiams, kurie Krakūnų gaisre išgelbėjo dvi gyvybes. „Štai kur yra pasitikėjimas, nepaisant mažų atlyginimų, bėdų ir visa ko“, – kalbėjo jis.
Gitanas Nausėda sako, kad požiūris į teisingumą prasideda nuo politikų. Krizės sąlygomis labiausiai pasireiškė visuomenės solidarumas, bet politikai nebuvo ta grupė, kuri labiausiai prisidėjo prie krizės įveikimo savo asmeninių finansų sąskaita. Pasak jo, Seimo narių atlyginimai – dideli, lenkiantys kitas algas. Jis mano, kad reikia skaidrios atlyginimų sistemos, bazinės pareiginės algos dydžio indeksavimo. Esą tada valstybėje nebūtų iškraipymų, kuriais skundžiamės.
Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad reikia sustabdyti valstybinį reketą, pavyzdžiui, išduodant statybų leidimus. Esą matant tokią įteisintą neteisybę negalima tikėtis pasitikėjimo.
Sauliaus Skvernelio manymu, norint, kad teisinė sistema veiktų teisingai, reikia ja tikėti. Tam būtina, kad ji būtų atvira, morali. Svarbu, kad nematytumėme pavyzdžių, kai prekiaujama teisingumu, vykdomas selektyvus teisingumas ir panašiai.
Jis siūlytų siaurinti politikų ir teisėjų teisinę neliečiamybę, kad imunitetas galėtų būti taikomas tik veikoms, susijusioms su tiesioginių pareigų vykdymu.
Kovai su nepotizmu – įvairūs matymai
Aiškindami, kaip reikėtų keisti įstatymus, kad būtų sumažinta neteisėta verslo ir kitų įtaka politikams, užkirstas kelias nepotizmui, kandidatai minėjo kelis dalykus.
Pavyzdžiui, V.Tomaševskis aiškino, kad būtinas sąžiningumas, o kovą su korupcija reikia pradėti nuo savęs. Jis minėjo, kad jo vadovaujama partija neėmė pinigų iš verslo struktūrų.
V.P.Andriukaitis sakė, kad reikia viešinti viešuosius pirkimus ir sandorius, politikai turėtų viešai skelbti savo susitikimus.
S.Skvernelis akcentavo, kad būtinos skaidrios, centralizuotos atrankos į valstybės tarnybą. Taip pat, jo manymu, būtina efektyvi viešųjų ir privačių interesų derinimo sistema, visuotinis turto, pajamų ir išlaidų deklaravimas.
N.Puteikis aiškino, kad nepotizmas teismuose kitose valstybėse sprendžiamas tarėjais. Be to, jo nuomone, reikėtų turėti dviejų lygių savivaldą.
A.Juozaitis nusprendė išeiti
Po trečiojo klausimo debatuose A.Juozaitis nusprendė palikti TV studiją. Jis sakė, kad kandidatams sudaromos nelygios sąlygos.
„Dabar baigsis šitie debatai, vėl bus 8 balai I.Šimonytei, G.Nausėdai, o mums bus beveik po nulį. Ir tai yra jau metai daroma, daroma. Paskui sakote: „Reitingai“. Dažninis kartotinis laikas. Rodyk, ir už beždžionę balsuos“, – piktinosi jis.
Dabar baigsis šitie debatai, vėl bus 8 balai I.Šimonytei, G.Nausėdai, o mums bus beveik po nulį.
A.Juozaitis aiškino, kad nors su G.Nausėda tą pačią dieną rugsėjo mėnesį paskelbė apie ketinimus dalyvauti rinkimuose, jo konkurentą LRT esą rodė du kartus daugiau nei jį. Tas pats esą kartojosi ir VRK nunešus dokumentus. Jis sakė, kad LRT gadina žmonių nuotaiką ir panašiai. Esą puolama jo žmona, šeima.
S.Skvernelis jį ragino nepasiduoti, bet A.Juozaitis paliko studiją.
Žodį gavęs G.Nausėda aiškino esantis A.Juozaičio pusėje. Jis priminė, kad prieš nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusius debatus, kuriuose tarpusavyje diskutuoti buvo pakviesti rinkimų favoritais laikomi G.Nausėda, I.Šimonytė ir S.Skvernelis, išėjo pasikalbėti su protestavusiais A.Juozaičio šalininkais.
„Taip kad aš esu jo pusėje ir, tiesą sakant, norėjau net ir išeiti kartu su juo. Ir dar būčiau spėjęs pamatyti turbūt antrąjį krepšinio kėlinį. Bet pernelyg svarbūs klausimai, kad šitą leisčiau sau padaryti“, – kalbėjo G.Nausėda.
V.Bako pataisas vertina nevienareikšmiai
S.Skvernelio rinkimų štabo vadovo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako siūlymą uždrausti tabako ir alkoholio verslui valdyti žiniasklaidos priemones kandidatai vertino skirtingai.
Prieš išeidamas iš TV studijos A.Juozaitis teigė, kad iniciatyvą palaiko. I.Šimonytė teigė, kad būtų paprasčiau, jeigu V.Bakas savo siūlyme būtų konkrečiai parašęs, kam tas pataisas taiko. Jos nuomone, panašios įstatymų pataisų iniciatyvos profanuoja teisę.
V.P.Andriukaičio teigimu, būtina dėti pastangas, kad žiniasklaida išsivaduotų nuo bet kokių verslo grupių, „netgi nuo „Agrokoncerno“.
S.Skvernelis stojo bendražygio pusėn. Jis aiškino, kad alkoholis ir tabakas yra akcizinės prekės, nuo kurių apyvartos reikia saugoti mūsų visuomenės sveikatą, valstybės interesus.
„Man džiugu, kad ponia I.Šimonytė šiandien pasakė, suasmenino, kokiam koncernui jie norėtų tarnauti arba tarnauja. Ne veltui, matyt, partijos pirmininkas lankėsi pas koncerno vadovus, derindamas savo programą. Dėl vienintelio dalyko – dėl žiniasklaidos palankumo, tai yra tokiu būdu gauti galbūt išskirtines sąlygas žiniasklaidoje, valdomoje verslo, kuris šiandien, sakykime, turi didesnę apsaugos priemonę, kalbant apie akcizines prekes“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Apsikeitė kritika
Atmosfera debatų metu kaito. N.Puteikis pareiškė palaikantis V.Baką ir smerkiantis G.Nausėdą, kurį apkaltino tuo, kad jis „drąsiai, ryžtingai ir labai tvirtai stojo „MG Baltic“ naudai“. Pastarasis į jam mestą repliką atsakė siūlydamas N.Puteikiui pailsėti ir susikaupti.
G.Nausėda mano, kad daugelis V.Bako pradėtų iniciatyvų yra motyvuotos tik rinkimų aspektu ir sumanymai, su kuriai einama iškėlus raudonas vėliavas, baigsis sulig rinkimais. „Žalias vėliavas“, – G.Nausėdai replikavo S.Skvernelis.
I.Šimonytė pastebėjo, kad „vakarėlis darosi įdomus“.
Vakarėlis darosi įdomus.
M.Puidokas įgėlė V.Mazuroniui, sakydamas, kad jis buvo dviejų už korupciją teisiamų partijų lyderis, be to, norėjo į Lietuvą atvesti skalūnų dujas išgaunančią kompaniją, kur „buvo aiški korupcija su LL investicijomis“. V.Mazuronis į tai reagavo kraipydamas galvą. „Dieve, Dieve, vaikeli, apie ką tu kalbi“, – atsakė jis.
Komplimentus „valstiečiams“ žarstęs N.Puteikis sulaukė V.Mazuronio pastebėjimo, kad ryte jis buvo metamas iš partijos, o vakare – jau trinasi pas „valstiečius“.
S.Skverneliui debatų pabaigoje nutiko lapsus linguae. Griežtai kalbėdamas apie tai, kokią žalą daro narkotikai, pabaigoje jis pasakė: „Dėl kiekvieno jauno žmogaus, dėl kiekvieno suaugusio žmogaus, dėl kiekvieno vaiko kategoriškai pasisakau už narkotikų legalizavimą ir šitų veikų dekriminalizavimą“.
Debatų vedėjai nustebus ir perklausus, ar jis pasisako už, S.Skvernelis suskubo pasitaisyti: „Prieš, be abejo“.
Kandidatai – apie turto konfiskavimą
Kandidatų taip pat teirautasi, ar jie pritaria civilinio turto konfiskavimo įstatymui, net ir nenuteistiems asmenims, jeigu jie neįrodo įgyto turto kilmės.
I.Šimonytė sakė, kad čia pradedame slidinėti ties trapia riba. Ji nepritarė projektui per jo pateikimą Seime. Esą toks klausimas gali būti svarstomas, bet neturi būti miglotų aplinkybių, kai įstatymo taikymas gali pavirsti dar viena porcija dvigubų standartų.
M.Puidokas pritaria tokiai iniciatyvai. Esą tokio įstatymo bijo korumpuoti politiniai klanai. Esą turto konfiskavimas būtų kardomoji priemonė, neleidžianti elgtis nesąžiningai ir „siurbti kraują iš Lietuvos žmonių“.
Pasak V.P.Andriukaičio, norint įgyvendinti tokį įstatymą reikėtų visuotinio turto, viešųjų ir privačių interesų deklaravimo bei visų registrų, leidžiančių kontroliuoti įsigyjamą turtą.
G.Nausėda mano, kad tokiam institutui subrendo laikas. V.Mazuronis taip pat sako, kad toks įstatymas reikalingas, bet turi būti kompleksinis, jog nebūtų dvigubų standartų.
S.Skvernelis irgi pasisako už tai. Jo teigimu, smūgis korupciniams nusikaltimams – ekonominio pagrindo išmušimas darantiems korupcines veikas.
N.Puteikis taip pat gyrė šią „valstiečių“ iniciatyvą. Tam pritaria ir V.Tomaševskis.
Kaip tobulinti teisėjų atranką?
Kalbėdami apie tai, ar tyrėjai, prokurorai ir teisėjai turėtų asmeniškai atsakyti už atliekamus veiksmus ir jų padarinius, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, beveik visi kandidatai sakė pasisakantys už tokią atsakomybę.
S.Skvernelis sakė, kad ir dabar dėl tyčinių klaidų yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, o netyčines klaidas atlygina valstybė ir to principo reikia laikytis.
Kokių veiksmų reikia imtis, siekiant sumažinti korupciją vykdant viešuosius pirkimus? Kandidatai vardijo tokius dalykus, kaip viešumas, skaidrumas, konkurencijos skatinimas ir panašiai.
Pasisakydami apie tai, kaip tobulinti teisėjų atranką, kad jais būtų paskirti ne tik aukštos teisinės kvalifikacijos, bet ir atsparūs korupcijai bei kitokioms įtakoms asmenys, kandidatai į prezidentus vardijo įvairius sprendimus.
G.Nausėda svarstė, kad reikėtų labiau atverti teismus visuomenei, sukurti, pavyzdžiui, teisingumo tarybą, kurioje būtų ir visuomenės atstovai, naudotis mediacijos instrumentu.
V.Mazuronis aiškino, kad reikia didinti Teisėjų tarybos veiklos viešumą, jog ji labiau savo sprendimus paaiškintų visuomenei.
S.Skvernelis mano, kad Teisėjų tarybą reikia atverti jauniems teisėjams, keisti teisėjų atrankos kriterijus. Pasak jo, teisėjai karjerą turi daryti palaipsniui.
N.Puteikis kartojo, kad teismuose būtinas tarėjų institutas, daugiau ginčų būtų nagrinėjama ne teismuose.
V.Tomaševskis darsyk akcentavo liustracijos proceso būtinybę. Be to, jis sakė, kad reikia per asmeninį pavyzdį stiprinti naujus teisėjus.
I.Šimonytės teigimu, teisėjų atrankos kriterijai turi būti objektyvūs, kompetentingi ir profesionalūs teisėjai turi būti pirmi kelyje į karjerą.
M.Puidoko nuomone, reikia visuomenės įsitraukimo į teisėjų atrankos procesą.
V.P.Andriukaitis teigė, kad teisėjų atrankos komisija turėtų turėti kompetencijas, kad prezidentas vienas pats negalėtų nuspręsti dėl teisėjų skyrimo. Jo manymu, reikia išplėsti ir specialistų, ekspertų dalyvavimą patariamosiose tarybose.
Diskutavo apie užsienio politiką ir gynybą
Debatuose dalyvavo visi devyni kandidatai į prezidentus. Tik kiek vėliau A.Juozaitis atsisakė tęsti diskusiją.
Pirmuosiuose LRT ir VRK prezidento rinkimų debatuose kandidatai diskutavo apie užsienio politiką. Antruosiuose – apie nacionalinį saugumą ir gynybą.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.
Visas naujienas apie rinkimus bei kandidatus galite rasti 15min „Rinkimų centre“.
