Buvęs premjeras Gediminas Vagnorius visiems kandidatams uždavė tokį klausimą:
2008 metais šalies iždo įplaukos iš pelno mokesčio siekė 850 milijonų eurų, tačiau kitais metais padvigubinus kapitalo apmokestinimą, jos smuko beveik per pusę ir per 10 metų iki šiol neatsistatė. Nors šalies BVP faktinėmis kainomis praėjusiais metais buvo jau 36 proc. aukštesnis lyginant su 2008 m. (prieš mokesčių sukėlimą), biudžeto įplaukos iš pelno liko 19 proc. žemesnės (691 milijonas eurų), nes didesni pelno mokėtojai persiregistravo į kitas ES šalis, kur investuotojams taikomi palankesni kapitalo mokesčiai.
Klausimas: Kaip vertinate tokį mokesčių padidinimą, po kurio faktinės iždo įplaukos ženkliai sumažėjo, kasmet prarandant po kelis šimtus milijonų eurų? Tapęs Prezidentu, kaip stabdytumėte didesniųjų mokesčių mokėtojų bėgimą iš šalies?
Kandidatų atsakymai – vaizdo įraše.
Ingrida Šimonytė sukritikavo G.Vagnoriaus klausimą. „Man labai gaila nuliūdinti G.Vagnorių, bet tai, ką jis sako, nėra tiesa. Per krizę buvo padidintas PVM, buvo panaikintos kai kurios lengvatos, buvo padidinti akcizai, tačiau pelno mokestis nebuvo didinamas. Ir buvo nedidinamas būtent dėl tos priežasties, kad kapitalas yra labai mobilus“, – primena I.Šimonytė. Ji paaiškino, kad įplaukos sumažėjo ne dėl didinto mokesčio, o todėl, kad didieji mokesčių mokėtojai 2009 m. patyrė milžiniškų nuostolių. „Ekspremjero klausimas tiesiog yra toli nuo realybės“, – teigia kandidatė.
Ekonomistas Gitanas Nausėda taip pat tvirtina nežinantis, kuris mokesčių padidinimas turimas galvoje.
„Pastaruoju metu pelno mokesčio bazė yra sumažėjusi dėl to, kad mes išplėtėme reinvesticijų lengvatos taikymą ir pradėjome taikyti ją 100 proc. Manau, kad šioje vietoje tikrai pelno mokesčio tarifas ir mokesčio apskaičiavimo tvarka šiuo metu yra pakankamai optimali – mes neturėtume toliau mažinti šio mokesčio, nes jis vienas iš mažiausių regione“, – sako jis.
Vytenis Povilas Andriukaitis tikina, kad mokesčių stambus verslas gali išvengti tik per ofšorines zonas, per ofšorines sąskaitas. Pasak jo, tai dažnai susiję su mokesčių vengimu, todėl su tuo reikia kovoti, o ne verslui padėti. „Pasakykime aiškiai: tarptautinės korporacijos turi mokėti mokesčius ten, kur jos yra sukūrusios darbo vietas, o ne ten, kur registruotos būstinės“, – teigia kandidatas.
Valentinas Mazuronis tikina, kad mokesčių politika – Vyriausybės reikalas, kur prezidentas tegali užimti moralinio lyderio, skatintojo vaidmenį. Pasak V.Mazuronio, jeigu padidinus mokesčius gaunama mažiau pajamų, tai reikia nebijoti pripažinti klaidą, analizuoti ir taisyti.
Mindaugas Puidokas taip pat tvirtina, kad mokesčiai – ne prezidento funkcija.
„Negalime sukurti tokios situacijos, kai stambus verslas, šiuo atveju prekybos tinklai, gali išvengti mokesčių perkeldami įmones į nulinio pelno mokesčio zonos šalis, kaip Nyderlandai. Manau, kad sprendimas apmokestinti prekybos tinklus nuo apyvartos, kad jie negalėtų išvengti mokesčių, kuris priimtas Lenkijoje, yra teisingas“, – kalbėjo M.Puidokas.
Arvydas Juozaitis mano, kad klausimas rimtas, nes iš tikrųjų didžiosios kompanijos persiregistravusios kitur ir mums dabar reikia galvoti apie be pelno mokesčio gyvenančias kompanijas, juridinius asmenis.
„Tokia įstatymų tvarka yra nustatyta Estijoje, kur galimas tas vadinamasis regeneracinis pelno panaudojimas grąžinant jį į kompanijos veiklą. Tai yra nesidalijimas kompanijos pelnu, dividendais, pajamomis juridiniams asmenims. Tai yra nulinis pelno mokestis. (...) Tai šitą eksperimentą galima pabandyti Lietuvoje. Jis net nebandytas dar“, – aiškina jis.
Naglis Puteikis mąsto panašiai. Jis, kaip ir V.P.Andriukaitis viliasi, kad Europos Parlamentas imsis labai ryžtingų žingsnių „prieš tas keturias ES valstybes, kurios sukūrusios mokesčių rojų“.
„Aš tikiu, kad Europos Parlamentui pavyks mokesčių rojus ES panaikinti. Tada nebus niekam reikalo emigruot iš vienos šalies į kitą ir Lietuvos milijonieriai galės sėkmingai vystyti savo veiklą Lietuvoje“, – tvirtina jis.
Valdemaras Tomaševskis apie mokesčius galvoja dviprasmiškai. Viena vertus, jis tikina, kad pelno mokestis Lietuvoje yra per didelis.
„Mano manymu, jis turi siekti 5-7 proc. Aišku, tada įmonės neslėps savo pelno ir galų gale mokės panašią sumą į biudžetą“, – sako kandidatas.
Kita vertus, jis taip pat svarsto, kad vertėtų įvesti specialius mokesčius bankams ir prekybos tinklams.
„Mūsų nuostata principinga: tie, kas turtingesni, turi mokėti daugiau. Ne vidutinis ar smulkusis verslas, o būtent pačios turtingiausios struktūros, kaip prekybos centrai, bankai“, – dėsto kandidatas.
Vienintelis Saulius Skvernelis 15min prezidento rinkimų projekte dalyvauti atsisakė motyvuodamas esą neturi tam laiko.
Visus kandidatų atsakymus rasite jų asmeniniuose profiliuose projekte „PAŽINK KANDIDATĄ“.
