Kartojo savo idėjas
Dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius į rinkimus eina kalbėdamas apie keturis tikslus miestui. Jie apima švietimą, „Geležinį vilką“ – Stoties rajono atgimimą, kitus gyvenamuosius rajonus ir judėjimą.
Pirmojoje kandidatų į Vilniaus merus diskusijoje jam buvo leista išsakyti tris pagrindines idėjas, vis dėlto jis vis tiek paminėjo tas pačias savo keturias ambicijas. „Man labai aiški Vilniaus misija – burti laisvus žmones ir būti tam tinkama erdvė“, – teigė R.Šimašius.
Artūras Zuokas, paskelbęs apie apsisprendimą kandidatuoti vos prieš kelias dienas, akcentuoja galimybę Vilniuje turėti nemokamą viešąjį transportą, taip pat – būtinybę įrengti po vaikų ir jaunimo centrus keturiuose sostinės dalyse.
„Pagrindinės problemos, kurios vilniečius erzina, rūpi jiems, tai yra susisiekimas ir keliai. Daug laiko pastaruoju metu praleidau Taline. Tikrai buvau skeptiškas, kai Talinas nusprendė įvesti nemokamą viešąjį transportą, bet kai pamačiau, kaip jiems tai pavyko, manau, kad ir Vilniuje taip galėtų būti. Taline dėl nemokamo viešojo transporto eismo srautai miesto centre sumažėjo 6 proc. Tai ir ekologija“, – savo idėją pristatinėjo A.Zuokas.
Švietimas, anot A.Zuoko, visų pirma turėtų būti aptarinėjamas ne tiek dėl mokyklų būklės, o dėl ugdymo kokybės. Esą moksleivių ugdymo kokybė yra per prasta. Ir jis siūlė nesilyginti su Pagėgiais ar juo labiau Kaunu, o su kaimyninių šalių miestais. O išmanus miestas būtinas, pasak A.Zuoko, nes greitai jau nei mero, nei tarybos nebereikės kaip sprendimų priėmėjo. Jis taip pat priminė ir palikęs R.Šimašiui krūvą projektų, nes esą dabartinis meras to nepadarė.
Dainius Kreivys, iki šiol apie Vilnių niekada nekalbėjęs viešai, rinkimams ruošiasi vilniečiams žadėdamas tramvajų ir dar daugiau viadukų bei tunelių sostinės gatvėse, taip spręsdamas spūsčių problemas.
Kalbėdamas apie tai, kad Vilnius visada buvo tas centras, į kurį nukreipti visų aplinkinių pilių vartai. „Aš suprantu, kad miestiečiui, kur jis begyventų, turi būti gera gyventi. Dėl chaotiškos plėtros rajonuose trūksta infrastruktūros – mokyklų, darželių, sporto aikštynų ir t.t. Kiekvienas toks rajonas turėtų būti mažas centras, kad žmonėms nereikėtų tiek daug judėti. Miesto viduje judėjimas irgi turi būti patrauklus“, – kalbėjo D.Kreivys, teigdamas, kad pagal jo parengtą planą spūstys sumažės perpus.
Jis taip pat priminė, kad Vilniui šiuo metu reikėtų ne vieno nacionalinio stadiono, o daug mažų. Sveikatos apsauga turėtų veikti pacientų labui, miestas privalo būti išmanus, kad vilniečiams net nereikėtų dėl jokių klausimų į savivaldybę.
Nemokamas vanduo?
Kiti du į diskusiją pakviesti kandidatai visuomenei pažįstami mažai. Tai Liberalų sąjūdžio narys Martynas Nagevičius (R.Šimašius kandidatuoja su visuomeniniu komitetu) ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys Ramojus Girinskas. Partija apie jo kandidatūrą prakalbo dar vasarą, tačiau prieš kelias savaites jos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis jau prabilo apie kitą kandidatą – Vidmantą Martikonį. Kaip rašoma Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje, R.Girinskas rinkimuose dalyvaus su visuomeniniu komitetu „Piliečių jėga ir teisingumas“.
Pagrindinė idėja yra geriamas vanduo – po du kubinius metrus kiekvienam namų ūkiui, – sakė R.Girinskas.
R.Girinskas priminė startavęs kaip „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatas, bet esą „nesutapo charakteriai“. Jo teigimu, jų komitetui svarbu Vilnius, kuriame būtų gera gyventi. „Pagrindinė idėja yra geriamas vanduo – po du kubinius metrus kiekvienam namų ūkiui“, – savo esminę idėją pristatė R.Girinskas.
M.Nagevičius teigė, kad jo vizija Vilniui yra tokia, jog Vilnius yra daugiakultūris, talentų traukos centras, ekologiškas miestas kaip Stokholmas, Kopenhaga, o miestą reikėtų valdyti liberaliai. Čia jis turėjo omeny ir tai, kad konkursuose, tarkim, statyti nacionalinį stadioną, negali dalyvauti pusantro dalyvio. Tai buvusi jo programa, padėjusi laimėti ir vidinius kandidato rinkimus Liberalų sąjūdyje.
Viešasis transportas
D.Kreivys sako, kad vilniečiai nevažinėja viešuoju transportu, kaip rodo apklausos, nes jis nepatogus. Kalbėdamas apie greituosius autobusus, jis pabrėžė, kad jeigu daugės keleivių, kaip planuojama, tuomet jie važinėti turėtų dukart dažniau, nei važiuoja dabar. Tačiau jei taip važinės dažnai autobusai, tai, tarkim, Kalvarijų gatve jie važiuos nuolat.
Todėl esą ir reikia talpaus, greito transporto: tramvajaus arba BRT (ilgieji greitieji autobusai). O metro yra tiesiog per brangu Vilniui. D.Kreivys vis dėlto įsitikinęs, kad miesto transporto ateitis turi būti sprendžiama pačių vilniečių – referendume. Bet jis teigė turįs abejonių dėl nemokamo viešojo transporto, nes esą žmonės mieliau važinės patogiai ir oriai, o ne nemokamai. „Viskam pinigų neužteks“, – apeliuodamas į finansus teigė D.Kreivys.
R.Girinskas pareiškė, kad tramvajus yra pasenusi idėja, nes jis negalįs įsivaizduoti Kalvarijų gatve ar Gedimino pr. važiuojančių šių transporto priemonių. Jis siūlo kabančius traukinius – monorėjus.
„Man atrodo, kad mero darbas nėra laiškų rašymas Kalėdų seneliui. Tai yra supratimas, ko reikia ir darymas. Juk jeigu parašysi laišką su nerealiais norais, tai nereiškia, kad taip ir įvyks“, – gavęs žodį pasakė R.Šimašius. Jo manymu, neretai kalba apie viešąjį transportą tie, kurie, kaip atrodo, nevažinėja juo.
A.Zuokas tai pirmiausia puolė demonstruoti savo Vilniečio kortelę, tvirtindamas, kad jis tikrai važinėja viešuoju transportu. Jis pagyrė, kad autobusai atsinaujina, bus ir troleibusų, nors dėl jų ir abejojąs. Vis dėlto jis pritarė D.Kreiviui, kad reikia didesnės talpos transporto priemonių.
Man atrodo, kad mero darbas nėra laiškų rašymas Kalėdų seneliui, – sakė R.Šimašius.
M.Nagevičius pareiškė, kad jam kaip liberalui nepatinka grandioziniai projektai daromi už valstybės pinigus. Esą jeigu atsirastų investuotojų, kurie investuotų į tramvajų ar metro, tai galima daryti. O jeigu ne – reikėtų vertinti, ar tos transporto priemonės išsprendžia ir kitas problemas, tarkim, spūstys mieste. Tuomet galima subsidija investuotojams.
Švietimas
Apie planuojamus pokyčius švietimo sistemoje kandidatai kalbėjo jau prisistatydami. Paprašytas sukonkretinti savo idėjas, M.Nagevičius pirmiausia prabilo apie tai, kad miesto savivaldybė turi daug turto – įmonių, akcijų jose. O esą turint pinigų jau galima dėlioti prioritetus, taip pat ir švietimą. Be to, miestas galėtų skatinti, sudaryti vienodas sąlygas ir privačioms švietimo įstaigoms.
D.Kreivys buvo konkretesnis: jis kalbėjo apie būtinybę statyti daugiau mokyklų, nes jos būtinos naujuose, išsiplėtusiuose rajonuose. O kaip esminį dalyką jis nurodę mokytojus – tuos, kurie ugdo mokinius, bet esą tokius dalykus, kaip būtinybę turėti mokytojų padėjėjus, reikėtų derinti su Švietimo ir mokslo ministerija.
Neformalusis ugdymas turėtų būti tvarkomas pagal islandų pavyzdį, kurie turi itin išvystytą infrastruktūrą, įtraukė daugybę vaikų į būrelius, sporto užsiėmimus.
R.Girinskas pirmiausia paprieštaravo dėl privačių mokyklų tinklo plėtros, esą tai tik suskaldys visuomenę. „Vienintelę problemą matau – pinigai mokytojams, – sakė R.Girinskas. – Kitas dalykas – neformalusis ugdymas. Sporto mokykloje inventorius itin pasenęs. Mano vaikas gerai plaukia, spėkite, kuriame baseine jis Vilniuje plaukia? Jis važinėja į Elektrėnus.“
Dabartinis meras tikina, kad pastaraisiais metais išaugęs Vilniaus biudžetas leido gerokai pagerinti situaciją būtent švietimo įstaigoms – darželių darbuotojų atlyginimams, aplinkos tvarkymui, taip pat tualetiniam popieriui ir pan.
„Man atrodo, kad labai pagrįsta tikėtis, jog mūsų vaikai gautų geriausią išsilavinimą. Jeigu šeima išvažiavo prieš dešimt metų, jie turėtų norėti grįžti dėl geriausio jų vaikų išsilavinimo. Jie negrįš dėl transporto, tramvajaus ir pan.“, – teigė R.Šimašius.
A.Zuokas vis dėlto akcentavo, kad mokyklų lygis labai nevienodas Vilniuje, nes esą pusė mokyklų yra žemesnio lygio nei Lietuvos vidurkis. Kitos – daug aukštesnės, tačiau problemos auga toje kitoje pusėje. Jis teigė susitikinėjąs su mokyklų vadovais, kalbasi su jais, todėl išgirdo, kad mokyklos Vilniuje yra per didelės.
„Tobula mokykla būtų 500-600 vaikų. Tai ne vienos kadencijos klausimas, nes taip greitai tai nepadaroma“, – tikino tris kartus Vilniaus meru jau buvęs A.Zuokas.
Į „Baltic Pride“ eis ne visi
Pirmas klausimas iš publikos buvo apie birželį vyksiančias „Baltic Pride“ eitynes. A.Zuokas pareiškė, kad tikrai nedalyvaus, bet leidimą renginiui sveikina. R.Šimašius planuoja. D.Kreivys tikino neisiąs, bet tokiam renginiui neprieštaraus. M.Nagevičius atsakė, kad klausimas lengvas, nes jis tikrai dalyvaus ir palaikys toleranciją.
O štai R.Girinskui klausimas pasirodė kažkodėl juokingas – atsakydamas jis garsiai juokėsi, nors pareiškė, kad sprendimą neturėtų priiminėti vienas meras, leisti tokias eitynes ar ne, esą reikia diskutuoti su visuomene.
