„Media dimensions“ tyrimo autoriai teigia, kad būtent technologiniai pokyčiai lemia, kad tradicinių žiniasklaidos kanalų turinys jungiasi ir persidengia. Kai kurias medijas penktadalis vartotojų (18–21 proc.) naudoja kitu formatu – visų pirma internetu. Nors daug kalbama apie kai kurių žiniasklaidos kanalų mirtį, vartotojai tradicinių kanalų nenurašo. Štai TV turinį 96 proc. žiūrovų vis dar žiūri per televizoriaus ekraną, radijo 88 proc. vartotojų klausosi per imtuvą, o žurnalus ir laikraščius spausdintiniu formatu vis dar skaito atitinkamai 82 proc. ir 79 proc. skaitytojų.
Vartotojai gręšis į „lėtą“ žiniasklaidą
„Kantar TNS“ atstovai teigia, kad nė viena medija nemirs, kiekviena jų ras savo nišą ir savo platformą. Be to, užaugusi dabartinė skaitmeninė karta jau bus pavargusi nuo greitos medijos ir nebeturės galimybių tiek laiko jai skirti (vaikai, pareigos, rūpesčiai) – tai stiprins lėtos, personalizuotos medijos poreikį. Vartotojams bus svarbu, kad turinio būtų mažiau, bet jis būtų atrinktas, kokybiškas, patikimas ir asmeniškai pritaikytas.
Prognozuojama, kad dėl spartėjančio gyvenimo tempo ir didelės naujienų gausos sparčiai augs audioturinio vartojimas internetu. Tai medija, kurią galima pasiimti bet kur, klausytis net užsiimant kitais darbais. Taip pat paprasta išsirinkti būtent sau aktualų turinį.
Vartotojai sprendimus priima internete
Internetas yra populiariausias tarp vartotojų kanalas iš penkių tyrime aptariamų žiniasklaidos rinkos kanalų, kai vartotojas nusprendžia rinktis produktą ar paslaugą. Internete informaciją tikrinasi 61 proc. apklaustųjų. Tik antroje vietoje lieka šeimos ir draugų rekomendacijos (51 proc.).
Ieškodamas informacijos apie bendrovę ar prekės ženklą, vartotojas remiasi maždaug trimis informacijos kanalais, todėl „Media Dimensions“ tyrimo autoriai teigia, kad labai svarbu investuoti į komunikaciją internete, ypač į savo nuosavus kanalus ir paiešką.
Ar išmoksime mokėti už intelektinį turinį?
Užsienyje gerokai labiau nei Lietuvoje įprasta, kad vartotojas susimoka už medijų ar žiniasklaidos turinį internete. Tyrimo metu atskleista, kodėl žmonės renkasi mokamą TV turinį internete: 51 proc. renkasi, nes kitur negali gauti tokių laidų ar turinio, 37 proc. – idant galėtų žiūrėti laidas be reklamos, 12 proc. – nes gauna turinį, atitinkantį jų pomėgius.
„Kantar TNS“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Renata Mackevičienė teigia, kad pagrindinės priežastys, lemiančios lietuvių nenorą mokėti už mokamą turinį – kaip niekur kitur didelė gausa nemokamo TV turinio. Lietuvoje yra 13 nemokamų kanalų, Estijoje – tik nacionalinis transliuotojas nemokamas, o Latvijoje – pora kanalų. Lietuvoje niekas nedrįsta pirmas apmokestinti turinio.
„Kitas dalykas, neturime mentaliteto mokėti už spaudą. Viena vertus, dėl to, kad ilgai neturėjome laisvos spaudos. Kitas dalykas – dėl gajaus mentaliteto „valstybės – tai niekieno“. Šie dalykai formavo aukštą toleranciją ir intelektiniam piratavimui. Lietuvoje 62 proc. toleruoja video ir audioturinio parsisiuntimą bei dalijimąsi, 17 proc. – žiūrėjimą nelegaliai internete“, – teigia R.Mackevičienė.
Žiniasklaidos transformacijos tendencijos Lietuvoje bus aptariamos konferencijoje
Jau lapkričio 21 d. bus galima gyvai išgirsti, kur link žiniasklaida juda Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Apie vartotojų apmokestinimą kalbės „Eesti Meedia“ vadovas ir valdybos pirmininkas Svenas Nuutmannas, apie dirbtinio intelekto panaudojimą žiniasklaidoje – „Mediaskopas“ direktorė Jūratė Stankuvienė, apie skaitmeninio audioturinio plėtrą – „15min“ rinkodaros ir verslo vystymo vadovas Gediminas Galkauskas.
Taip pat apsilankiusieji konferencijoje pirmieji galės išgirsti prezidento rinkimų lyderių Gitano Nausėdos ir Ingridos Šimonytės diskusiją apie kovą su netikromis naujienomis bei tiriamosios žurnalistikos lyderių Šarūno Černiausko, Ritos Miliūtės ir Indrės Makaraitytės diskusiją apie tiriamosios žurnalistikos ateitį.
Bilietus į konferenciją galima įsigyti paspaudus nuorodą.
